• Temos
• Gyvulininkystė

Ganiavos laikotarpį pradedant

LŽŪKT informacija

2012-04-26

Ganiavos laikotarpis – palankiausias pieno primilžiams didinti. Nors jis, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pakankamai trumpas – apie 160 dienų, tačiau būtent tuomet galima primelžti daugiau kaip pusę metinio pieno kiekio.

Svarbu tik laiku ir tinkamai pasiruošti. Jei gyvuliai ganomi aptvaruose, būtina juos sutvarkyti, ganyklas patręšti azoto trąšomis, išlyginti kurmiarausius, paruošti girdyklas, lovelius druskai ir mineraliniams pašarams, pasitikslinti plotus, skirtus ganyti ir pašarams ruošti, apipjaustyti galvijų nagas ir aštrių ragų viršūnes.

Prie pasikeitusio pašaro pratinama pamažu

Ganyti pradedama pradžiūvus ganykloms, kai žolė pasiekia 5–10 cm aukštį. Prie ganiavos gyvuliai pratinami palaipsniui per 7–14 dienų, papildomai šeriant žiemos pašarais. Jei karvės melžiamos ganykloje, ganoma iš karto visą parą. Pereinamuoju laikotarpiu šeriama (šienu, šienainiu, šiaudais, melasa) taip pat ganykloje.

Siekiant gyvulius apsisaugoti nuo ganyklinės tetanijos, geriausia juos šerti mineraliniais pašarais su didesniu magnio kiekiu. Jauna žolė ypač baltyminga, todėl gyvulius galima šerti ir mažesnio baltymingumo kombinuotaisiais pašarais. Nuo pirmųjų ganiavos dienų gyvuliams reikėtų duoti druskos, mineralinių pašarų ir pakankamai geriamo vandens. Karvė per parą gali išgerti 80–100 l. Jei vandens trūksta, produktyvumas sumažėja 10–12 proc., o karštomis dienomis – dar daugiau.

Pasitaiko, kad pavasarį stengiamasi greitai nuganyti kuo didesnius ganyklų plotus. Mokslininkų bandymai rodo, kad pagreitintas ganymo būdas, palyginti su normaliu, neapsaugo varpinių žolių nuo išplaukėjimo, o jei ganyklos velėna dar ir šlapia, tik sumažina metinį žolės derlių. Ar tinkamai organizuota ganiavos pradžia, galima įvertinti labai paprastai: jei karvės nesuviduriavo ir pieno riebumas nesumažėjo – klaidų nepadaryta.

Ganyklų žolė efektyvesnė už koncentratus

Geros kokybės ganyklų žolė 1,8 karto efektyvesnė už koncentratus, todėl karves ganant tokioje ganykloje koncentratų reikėtų saikingai, priklausomai nuo laktacijos periodo po 150–300 g primelžto pieno kilogramui.

Ganant geroje žolėje pirmoje vasaros pusėje, karvei, per parą duodančiai iki 15 kg pieno, koncentratai nebūtini – pakankamai maisto medžiagų ji gaus su žole. Tačiau ganyklų žolė ne visada būna kokybiška. Bandymais nustatyta, kad žolei paaugus daugiau kaip 20 cm, jos ėdamumas sumažėja 22 procentų. Geriausia išeitis – ganyti neperaugusiuose žolynuose, o jei tokios galimybės nėra, pašarų stygių teks kompensuoti papildomai pašeriant žaliaisiais pašarais ar koncentratais.

Planuojant ganiavą svarbu žinoti, kiek kartų ganysime žolynus, kokios ganyklos ploto vidutinės normos reikalingos gyvuliams, per kiek laiko atželia ganyklų žolynai, kokia yra ganyklos apkrova.
Per ganiavą ganyklų žolynuose tas pats plotas vidutiniškai nuganomas 4–5 kartus. Gyvuliams rekomenduojamos ganyklos ploto vidutinės normos:

• karvėms – 0,7–0,8 ha,
• 1–2 m. galvijų prieaugliui – 0,25–0,3 ha,
• aviai su prieaugliu – 0,1–0,15 ha.

Tame pačiame ganyklos plote vasaros pradžioje galima ganyti kas 3–4 savaites, vasarą – kas 4–5, rudenį – kas 5–6 savaites. Ganyklos apkrovą rodo gyvulių skaičius, tenkantis 1 ha ganyklos per visą ganiavą. Pvz., jei karvei skiriama 0,8 ha, apkrova bus 1,25 (1:0,8) karvės. Dieną ir naktį ganant karves, kurių metinis primilžis yra 7000 kg pieno, gyvuliui per parą reikia 92 m2 žolyno ploto. Ganant visą parą 100 karvių, reikia apie 1 ha žolynų ploto.

Nustatyta, kad didžiausias karvių produktyvumas pasiekiamas, kai jos ganomos 12 cm aukščio žolyne. Tankiame žolyne karvė gali suėsti iki 80 kg žolės, retame – tik 25–35 kg. Kiek suėdama, priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, karvių sveikatos, jų varinėjimo atstumų ir pergrupavimų. Pakilus temperatūrai nuo 21 iki 36 oC, karvės gali suėsti iki 40 proc. mažiau pašarų. Kai labai karšta, reikėtų duoti didelę energinę vertę turinčius pašarus: energinius priedus, mieles, rapsų ar sojų išspaudas. Per karščius geras pašaras karvėms – 70 proc. drėgnumo jaunų žolių ar kukurūzų silosas.

Per ganiavą prieauglį rekomenduojama laikyti ganyklose. Tuomet jis sveikesnis, galima gerai išvalyti ir išdezinfekuoti tvartus. Daugiau kaip 11 mėn. amžiaus prieauglį ganant geroje ganykloje koncentratais šerti nebūtina.

Pagrindinės ganymo sistemos

Skiriamos dvi pagrindinės galvijų ganymo sistemos – nuolatinė ir rotacinė. Naudojant nuolatinę ganymo sistemą, gyvuliai ganomi visame aptvaro plote, neatitveriant užuoganų. Reikia atidžiai stebėti žolės aukštį. Tinkamai ganant, stiprėja ūgliai, žolė sutankėja, ir karvė kiekvienu kąsniu suėda daugiau žolės.

Taikant rotacinę ganymo sistemą, ganykla suskirstoma į daug laukų ar aptvarų, kuriuose gyvuliai ganomi paeiliui. Didžiausias žolės aukštis yra 16–20 cm. Rekomenduojamas žolyno aukštis:

• melžiamoms karvėms –7–10 cm,
• mėsinių galvijų žindomoms karvėms – 7–9 cm,
• galvijų prieaugliui – 6–8 cm.

Po nuganymo žolė turi likti 5–6 cm aukščio. Žinoma, tam įtakos gali turėti oro sąlygos, ganyklos apkrova, pasirinkta ganymo sistema, gyvulių tipas, žolyno kokybė ir jo priežiūra. Iš pradžių ganiavai skiriama 1/3 žolyno ploto, pašarų ruošimui – 2/3. Birželio–liepos mėnesiais atvirkščiai: ganiavai skiriama 2/3 žolyno ploto, pašarų ruošimui – 1/3. Žolių likučius rekomenduojama bent kartą per ganiavos laikotarpį nupjauti. Geriausia po pirmojo vėlyvo ar antrojo ankstyvo ganymo. Jei ganyklose vyrauja varpinės žolės, reikėtų patręšti. Patartina tai atlikti pirmoje vasaros pusėje. Jei ganyklose yra 20–30 proc. baltųjų dobilų, azoto trąšomis galima ir netręšti. Liucernos plotuose nepatariama ganyti rugsėjo mėnesį, nes tuo metu jos šaknys kaupia maisto medžiagas žiemai, tad nuganius liucernos gali iššalti.

Naudinga vaizdo informacija