Ganiavą pradedant

LŽŪKT informacija

2013-05-14

Ganiavos laikotarpis – palankiausias laikas pieno primilžiams didinti. Nors jis tęsiasi trumpiau nei pusę metų, šiuo laikotarpiu galima primelžti daugiau kaip pusę metinio pieno kiekio.

Labai svarbu laiku ir tinkamai pasiruošti ganiavos laikotarpiui. Jei gyvuliai ganomi aptvaruose, reikia anksti pavasarį juos sutvarkyti, azoto trąšomis patręšti ganyklas, išlyginti kurmiarausius, paruošti girdyklas, lovelius druskai ir mineraliniams pašarams, apipjaustyti galvijų kojų nagas ir aštrių ragų viršūnes. Būtina patikslinti, kurie ganyklų plotai bus skiriami ganyti ar pašarams ruošti.

Ganyti reikia pradėti, kai ganyklos pradžiūva ir žolė pasiekia 5–10 cm aukštį. Prie ganiavos gyvuliai pratinami palaipsniui 7–14 dienų, juos papildomai šeriant žiemos pašarais. Jei karvės melžiamos ganyklose ir iš karto ganomos visą parą, pereinamuoju laikotarpiu ganyklose jas reikia šerti šienu, šienainiu, šiaudais, melasa. Norint šiuo laikotarpiu ganomus gyvulius apsaugoti nuo ganyklinės tetanijos, reikia jiems duoti mineralinių pašarų su didesniu magnio kiekiu. Druskos, mineralinių pašarų ir geriamojo vandens gyvuliams pakankamai turi būti nuo pirmųjų ganiavos dienų. Karvė per parą išgeria 80–100 litrų vandens. Jei jo trūksta, produktyvumas gali sumažėti 10–12 proc., o karštomis dienomis – dar daugiau.

Jauna žolė yra labai baltyminga, todėl gyvuliams pereinamuoju laikotarpiu galima duoti ir mažesnio baltymingumo koncentratų. Pavasarį nereikia stengtis greitai nuganyti kuo didesnius ganyklų plotus. Mokslininkų bandymais įrodyta, kad pagreitintas ganymo būdas, lyginant su normaliu, neapsaugo varpinių žolių nuo išplaukėjimo, o esant šlapiai ganyklos velėnai tik sumažina metinį žolės derlių. Ar tinkamai organizuota ganiavos pradžia, galima vertinti labai paprastai: jei karvės šiuo laikotarpiu nesuviduriavo ir pieno riebumas nesumažėjo – klaidų nepadaryta.

Geriausi – neperaugę žolynai

Nustatyta, kad geros kokybės ganyklų žolė yra 1,8 karto efektyvesnė už koncentratus, todėl ganant karves geros kokybės ganykloje, koncentratai joms skiriami saikingai, priklausomai nuo laktacijos periodo, po 150–300 g primelžto pieno kilogramui. Gera ganykla yra ta, kurios žolynai neperaugę ir juos sudaro geros botaninės sudėties žolės. Ganant geroje ganykloje pirmoje vasaros pusėje, karvei, per parą duodančiai iki 15 kg pieno, koncentratai gali būti ir neskiriami – pakankamai maisto medžiagų ji gaus su žole. Tačiau ganyklų žolės kokybė nėra pastovi. Bandymais nustatyta, kad žolei paaugus daugiau kaip 20 cm aukščio, jos ėdamumas sumažėja 22 procentais. Geriausia išeitis – ganyti neperaugusiuose žolynuose. Tačiau jei tokios galimybės nėra, pašarų stygių reikia kompensuoti papildomai šeriant žaliaisiais pašarais ar koncentratais.

Svarbu žinoti ganyklos apkrovą

Planuojant ganiavą, svarbu žinoti, kiek kartų ganysime žolynus, kokios ganyklos ploto vidutinės normos reikalingos gyvuliams, per kiek laiko atželia ganyklų žolynai, kokia yra ganyklos apkrova. Per ganiavos laikotarpį tas pats plotas ganomas vidutiniškai 4–5 kartus. Gyvuliams rekomenduojamos tokios ganyklos ploto vidutinės normos: karvėms – 0,7–0,8 ha, 1–2 metų galvijų prieaugliui – 0,25–0,3 ha, aviai su prieaugliu – 0,1–0,15 hektaro. Tame pačiame ganyklos plote vasaros pradžioje galima ganyti kas 3–4 savaites, vasarą – kas 4–5 savaites, rudenį – kas 5–6 savaites. Ganyklos apkrova rodo gyvulių skaičių, kuris tenka 1 ha ganyklos per visą ganiavą. Pvz., jei karvei skiriama 0,8 ha, apkrova bus 1,25 (1:0,8) karvės. Dieną ir naktį ganant ganykloje, karves, kurių primilžis per metus yra 7000 kg pieno, 1 gyvuliui per parą reikia 92 kv. m žolyno ploto. Taip ganykloje visą parą ganant 100 karvių, per parą reikia apie 1 ha žolynų ploto.

Per karščius reikia daugiau energinių pašarų

Didžiausias karvių produktyvumas pasiekiamas, kai jos ganomos 12 cm aukščio žolyne. Labai gerame, tankiame žolyne karvė suėda iki 80 kg žolės, retame ir peraugusiame žolyne – tik 25–40 kilogramų. Kiek karvė suėda, priklauso ir nuo aplinkos temperatūros, karvių sveikatos, jų varinėjimo atstumo ir pergrupavimo. Oro temperatūrai pakilus nuo 21 iki 36 Co, karvės gali suėsti iki 40 proc. mažiau pašarų. Esant dideliems karščiams, karves patariama šerti didelę energinę vertę turinčiais pašarais – energiniais priedais, mielėmis, rapsų ar sojų išspaudomis, didesnę pašaro dalį sušeriant vėsesniu paros laiku. Geras pašaras karvėms per karščius yra 70 proc. drėgnumo jaunų žolių ar kukurūzų silosas.

Prieauglis perkeliamas į lauką

Ganiavos laikotarpiu galvijų prieauglį rekomenduojama laikyti ganyklose. Nepamirškime ir veršelių. Juos taip pat perkelkime į lauką. Prieauglis bus sveikesnis, galima gerai išvalyti ir išdezinfekuoti tvartus. Jei vyresnis kaip 11 mėnesių galvijų prieauglis ganomas geroje ganykloje, jo koncentratais šerti nebūtina, pakaks žolės.

Svarbus žolyno aukštis

Galvijai ganomi rotaciniu ar nuolatiniu ganymo būdais. Pasirinkus nuolatinį ganymo būdą, gyvuliai ganomi visame aptvaro plote, neatitveriant užuoganų. Taip ganant reikia pastoviai stebėti ir įvertinti žolės aukštį. Tinkamai ganant nuolatiniu ganymo būdu, stiprėjant ūgliams, žolė sutankėja ir karvės suėda daugiau žolės. Ganant rotaciniu būdu, dalis aptvaro atitveriama užuoganomis ar persikeliama į kitą aptvarą, kurio žolė neperaugusi. Ganant rotaciniu būdu, maksimalus norimas žolės aukštis yra 16–20 centimetrų. Rekomenduojamas gyvuliams ganyti skirtų žolynų aukštis priklauso nuo ganymo sistemos, gyvulių tipo ir sezono. Melžiamoms karvėms ganyti skirto žolyno aukštis – 7–10 cm, mėsinių galvijų žindomoms karvėms – 7–9 cm, galvijų prieaugliui – 6–8 centimetrai. Po nuganymo žolės aukštis turi likti – 5–6 centimetrai.

Žolyno aukštį gali keisti oro sąlygos, ganyklos apkrova, ganymo būdai, žolyno kokybė ir jo priežiūra. Ganiavos pradžioje gyvuliams ganyti rekomenduojama skirti 1/3 žolyno ploto, pašarams ruošti – 2/3 ploto. Birželio–liepos mėnesiais ganiavai skiriama 2/3 žolyno ploto, pašarams ruošti –1/3 ploto. Žolių likučius rekomenduojama bent kartą per ganiavos laikotarpį nupjauti. Geriausiai tai padaryti po pirmojo vėlyvo ar antrojo ankstyvo ganymo. Jei ganyklose vyrauja varpinės žolės, jas reikia tręšti. Patartina tai atlikti pirmoje vasaros pusėje. Jei ganyklose yra 20–30 proc. baltųjų dobilų, azoto trąšomis galima ir netręšti. Rugsėjo mėnesį nepatariama gyvulių ganyti liucernų plotuose, nes tuo metu jų šaknys kaupia maisto medžiagas žiemai, todėl nuganytos liucernos gali iššalti.

Kokia bus tolesnė šių metų ganiava, – sunku prognozuoti. Tačiau jos pradžia šiemet vėlyvesnė. Šiuo metu Šiaurės Lietuvoje ganyklų žolynai žemi ir reti, tačiau ten, kur auga šunažolės, jų kuokštai jau siekia 20–25 cm aukščio. Sušilus orams, žolynai augs labai greitai ir gali staigiai peraugti. Žolinius pašarus žiemojimo laikotarpiui rekomenduojama ruošti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, todėl dalyje ūkių ganiavą gali tekti pradėti tik atoluose po pirmos žoliapjūtės . Žinoma, jei yra galimybė gyvulius ganyti – reikia ganyti. Gyvuliai bus sveikesni ir produktyvesni.

Naudinga vaizdo informacija