• Temos
• Gyvulininkystė

Galvijų prieauglio auginimas vasarą

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2016-07-04

Kalbant su ūkininkais apie bandos pakaitai reikalingas telyčias, lyg ir niekam nekyla abejonių – brokuotas karves būtina keisti tik geriausiomis bandoje išaugintomis telyčiomis. Priklausomai nuo bandos dydžio, brokavimo lygio ir bandos plėtros, karvių bandą kasmet tenka papildyti nuo 20 iki 33 proc. pirmaveršių. Ne visas klaidas, padarytas auginimo laikotarpiu, yra įmanoma ištaisyti gyvuliui užaugus.

Kaip šiandien prižiūrėsime veršelius ir telyčias, nulems pieno kiekį šaldytuve artimiausius keletą metų. Universalios bandai atnaujinti auginamo galvijų prieauglio schemos nėra, nes skiriasi gyvulininkystės ūkių sąlygos ir veiklos strategija. Svarbu rezultatas – veislinės telyčios turi būti sveikos, gerai išsivysčiusios, jų ūgis, svoris ir eksterjeras turi atitikti nustatytus standartus. Telyčių svoris parodo raumenų ir kitų audinių išsivystymą, aukštis – skeleto išsivystymą. Įvertinus jų eksterjerą, įmitimą ir kitus minėtus rodiklius bei genetines savybes, galima nustatyti telyčių tinkamumą bandos pakaitai ar plėtrai.

Svarbiausi telyčių auginimo rodikliai

Tai amžius ir svoris pirmojo sėklinimo metu. Telyčios kergiamos ar sėklinamos ne tada, kai subręsta lytiškai (pasiekusios 40 proc. suaugusių svorio (9–12 mėn.), o tada, kai jų svoris pasiekia 60 proc. suaugusių svorio. Priklausomai nuo veislės svoris turėtų būti apie 380–420 kg. Tinkamai auginamos telyčios šį svorį pasiekia būdamos apie 15 mėn. amžiaus. Telyčios apsiveršiuoti turėtų 24 mėn. amžiaus. Tokio amžiaus apsiveršiavusių pirmaveršių auginimo išlaidos paprastai kompensuojamos per pirmąją laktaciją. Be to, reikia laikyti mažiau telyčių bandos pakaitai, mažiau pašarų, darbo ir kitų sąnaudų (elektros energijos, pakratų, vandens ir t. t.).

Kiekvienos bandos šeimininkas, priklausomai nuo šėrimo ir laikymo sąlygų, turėtų atsižvelgti į galimas šių rodiklių kombinacijas, jų privalumus ir trūkumus. Tai padėtų numatyti realius, ekonominiais skaičiavimais pagrįstus tikslus.

Lietuvos pieno ūkiuose populiariausia taip vadinama tvartinė-ganyklinė sistema, kai gyvuliai žiemą laikomi tvarte, o šiltuoju metų laiku – ganykloje. Ganiavos laikotarpį ir vasaros privalumus reikėtų maksimaliai išnaudoti ūkyje auginamam galvijų prieaugliui – pradedant mažais veršeliais ir baigiant veršingomis telyčiomis. Grynas oras, saulė teigiamai veikia galvijų, ypač prieauglio, organizmą – skeleto, virškinamojo trakto ir kitų organų vystymąsi. Veršeliai užsigrūdina, tampa atsparesni įvairioms ligoms.

Gera karvė prasideda nuo veršelio

Tik iš sveiko veršelio galime tikėtis išaugsiant bandos pakaitai tinkamą telyčią. Pirmaisiais mėnesiais veršelių persirgtos kvėpavimo ir virškinimo ligos duoda ženklą, kad su tokiu galviju ateityje gali iškilti daugiau problemų. Netgi nesunkūs susirgimai ir gydymas ankstyvame veršelio amžiuje gali lemti, kad tokios karvės produkcija bus mažesnė.

Didžiausią rūpestį kelia anksti užklupusios kvėpavimo takų ligos. Jeigu veršelis kvėpavimo takų liga suserga jaunesnis nei 3 mėnesių amžiaus, jam 2,5 karto padidėja kritimo rizika, sumažėja augimo tempai ir būsima pieno gamyba per pirmąsias dvi laktacijas. Telyčios, ankstyvu augimo laikotarpiu turėjusios kvėpavimo takų susirgimų, labiau linkę į veršiavimosi komplikacijas. Net ir intensyviai vystomuose pieno ūkiuose dažnai galima aptikti tokią situaciją, kad melžiamos karvės laikomos naujuose, moderniai įrengtuose tvartuose, o kitos galvijų grupės „iškaišiotos“ senuose, o neretai apgriuvusiuose ir menkai jų poreikiams pritaikytose patalpose.

Veršelių vasaros stovyklos

Vasarą tikrai yra galimybė pagerinti laikymo sąlygas galvijų prieaugliui ūkyje, įrengiant veršelių vasaros stovyklas. Joms vietą galima išrinkti netoli nuo tvartų. Labai svarbu, kad aptvaruose būtų gerai sužėlusi žolė. Dažniausiai rengiamos dvi stovyklos – viena jaunesniems veršeliams (2–3 mėn.), kita vyresniems (3–6 mėn.). Kad jaunesnieji veršeliai nuo vyresniųjų neapsikrėstų ligomis, jų stovyklos neturėtų būti greta.

Net ir labai jauni veršeliai gali ėsti ganyklos žolę, tačiau ganykloje jie neturėtų būti „pamirštami“. Su ganyklos žole jie negauna pakankamai sausų medžiagų ir blogiau auga. Papildomai jie turėtų gauti koncentratų (starterių) ir šieno. Veršeliams labai svarbus vitaminas D, kurio jauno veršelio audiniuose labai mažai. Kai veršeliai laikomi lauke, veikiamas ultravioletinių spindulių jų odoje sintetinasi vitaminas D. Jis reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą bei skeleto kaulų formavimąsi.
Vasaros stovyklos veršeliams susideda iš aptvarų jiems ganytis ir pašiūrių slėptis nuo nepalankių orų.

Jaunesniems veršeliams pakanka apie 20 m² ganyklos aptvare kiekvienam, nes jie žolės ėda mažai, o vyresniems skiriama iki 30–50 m² aptvaro. Ganyklos aptvarus geriausia aptverti vielos tinklu, tačiau jos neturint, tinka ir kitokios medžiagos. Pašiūrės statomos aptvarų galuose. Kiekvienam veršeliui reikia vidutiniškai apie 1,5 m² jos ploto.

Telyčias ganyti kultūrinėse ganyklose

Veislei (bandos pakaitai) auginamas telyčias vasaros metu geriausia ganyti kultūrinėse ganyklose. Vertingiausios ganyklos, kuriose yra kelių žolių mišinys. Jeigu ganykla yra pakankamai derlinga, žolė neperaugusi, papildomai šerti nereikia. Pigiausias laikymo būdas – telyčių išvarymas į kilnojamas vasaros stovyklas. Ganymas turi daug privalumų, palyginti su šėrimu pjautais žoliniais pašarais. Telyčios ganykloje sustiprėja, geriau vystosi ir auga, padidėja jų atsparumas susirgimams. Be to, šis laikymo būdas yra pigiausias.

Sušeriamų žaliųjų pašarų kiekis priklauso nuo telyčių amžiaus ir svorio. 7–12 mėn. amžiaus telyčioms reikia 25–30 kg, 13–21 mėn. amžiaus – atitinkamai 24–32 kg žolės. Ganykloje gyvuliai turi nestokoti laižomosios medžiagos (mineralinių druskų, turinčių kalcio ir fosforo). Jei ganykloje nėra medžių, reikėtų įrengti pastoges, kad gyvuliai per karščius galėtų pasislėpti nuo tiesioginių saulės spindulių.

Reikia pasirūpinti, kad telyčios nuolatos turėtų švaraus geriamojo vandens. Kadangi ganykloje dažniausiai girdoma ne iš vandentiekio, o iš kokių nors indų, vandenį juose reikėtų laikas nuo laiko pakeisti. Kiek gyvuliui reikia vandens, priklauso nuo jo svorio ir aplinkos temperatūros (žr. lentelę).

Vandens suvartojimas per dieną, priklausomai nuo telyčios svorio ir oro temperatūros

Vasarą veršingoms telyčioms, likus 2 mėn. iki apsiveršiavimo, be 36–42 kg ganyklos žolės reikėtų duoti kombinuotųjų pašarų arba kitų koncentratų po 1–2,5 kg per parą (priklausomai nuo ganyklos būklės, pačių telyčių įmitimo). Vertėtų telyčias ganyti drauge su karvėmis, tada būtų lengviau šerti koncentratais ir stebėti tešmens būklę. Kaip ir tvartiniu laikotarpiu, prieš pat apsiveršiavimą gali tekti labai sumažinti pašarų davinį, nutraukti šėrimą koncentratais.

Ganiavos laikotarpis – ne tik puikus laikas melžti pigų pieną ūkiuose, bet ir galimybė ūkio bandos pakaitai skirtas telyčias palepinti geromis laikymo sąlygomis, kad augtų sveikos ir būtų maksimaliai produktyvios ateityje.

Pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius