• Temos
• Gyvulininkystė

DNR žymuo paspartins galvijų veislininkystę

LŽŪKT informacija

2011-02-06

Galvijų augintojams neseniai buvo suteikta galimybė paspartinti procesą, nustatant bulių veislinę vertę, naudojant pažangią DNR tyrimų patirtį.

„Tai atveria naujas galimybes, pavyzdžiui, galima daryti melžiamų karvių atranką su mažu ekologiniu pėdsaku, kurių piene būtų daug nesočiųjų riebiųjų rūgščių“,– teigia olandų mokslininkas Sanderis de Roosas (Sander de Roos), kuris sausio 21 dieną gynėsi disertaciją šia tema. Ekologinis pėdsakas – tai pėdsakas, kurį gamtoje palieka žmogus ar gyvulys, naudodamas gamtos išteklius, palikdamas gamtai tam tikrą kiekį taršos.

Bulius, vardu Sunny Boy, yra labai vertinimas olandų galvijų augintojų, kadangi turi itin gerą genų derinį, o tai daro didelę įtaką jo palikuonių aukštam pieno produktyvumui. Prireikė šiek tiek laiko, kol šio buliaus vertė buvo įvertinta. Nors anksčiau galvijų augintojai ir žinodavo motinos bei tėvo potencialą, tačiau jie negalėjo būti tikri, ar naujagimiai veršeliai paveldės savo tėvų bruožus.

Šiandien jau yra įmanoma buliaus veislinę vertę nustatyti praėjus tik vienai dienai po jo gimimo. ,,Tai revoliucija, turinti didelį poveikį veislininkystės pramonei. Mes galime įvertinti bulių ir karvių veislinę vertę, pagrindžiant tai DNR žymenimis: t. y. DNR fragmentais, kurie prognozuoja buliaus ar karvės savybes“, – sakė Sanderis de Roosas. Veislininkystės specialistai, naudodamiesi DNR informacija, dabar jau gali daug greičiau ir tiksliau nustatyti gyvulio veislinę vertę.

Olandų veisimo įmonė „CRV“, dirbanti su pienininkystės verslą plėtojančiais ūkininkais, siekdama kokybiškiau įvertinti gyvulio veislinę vertę, atlieka kelių etapų analizę. Ką tik atvesto buliuko plaukų pavyzdys siunčiamas į laboratoriją tyrimams. Jo DNR yra analizuojamas, remiantis 50 tūkst. žymenimis arba pozicijomis, esančiomis DNR grandinėje. Atlikus DNR analizę, naudojant specialią formulę, apskaičiuojama gyvulio veislinė vertė.

Tyrimo metu įvertinama 40 genetiškai paveldimų požymių, pavyzdžiui: pieno primilžis bei jame esančių riebalų ir baltymų kiekis, karvių genetinis polinkis įvairioms galvijų ligoms, vislumui ir ilgaamžiškumui.

Mokslininkas Sanderis De Roosas mano, kad vykdant atranką pagal genomą, ateityje bus galima pagerinti naujas genetiškai paveldimas savybes. Pavyzdžiui, sumažinti ekologinį pėdsaką (galvijai su mažiausiu gamtos išteklių naudojimu duotų didžiausią kiekį produkcijos), parenkant veisles arba vykdant atranką pagal pašarų naudojimo efektyvumą. Pieno sudėtis taip pat gali būti lengvai reguliuojama, kadangi sočiųjų ir nesočiųjų riebiųjų rūgščių santykis gali būti perduotas genetiškai. Kadangi DNR žymuo, lemiantis pieno sudėtį yra žinomas, galima numatyti ir specifinių pieno produktų gamybos galimybes.

Pagal užsienio spaudą parengė LŽŪKT gyvulininkystės specialistė Reda Milčiuvienė