Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24

Bitės pataria ir pamoko

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2021-03-30

© LŽŪKT nuotr.

„Bitininkai sugeba valdyti stresą – to juos išmokė bitės, – sako naujasis Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) prezidentas Sigitas Uselis, – šiandien žmogus panikuoja dėl jį puolančio viruso, o juk bites nuolat atakuoja bent dvi dešimtys virusų. Visą dešimtmetį (nuo 2005 m. iki 2015 m.) buvo kovojama su pandemine situacija, kai bites puolė paslaptingi virusai. Bičiulių drausme ir tinkamais vaistais juos suvaldžius, taikinyje atsidūrė žmogus.“ Apie bites ir virusus, metų patirtis ir ateities pamokas su LBS prezidentu Sigitu Useliu kalbasi ŪP korespondentas Justinas Adomaitis.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

sigitas

– Prieš du dešimtmečius aktyviai dalyvavote diskusijoje rengiant Bitininkystės įstatymo projektą, tačiau norminiu teisės aktu jis iki šiol netapo. Ką tai sako apie patį sektorių?

– Bitininkystės įstatymo projektą 2003 m. išprovokavo gana praktiški, grynai techniniai dalykai: kur ir kaip laikyti bites. Prasidėjęs domėjimasis bitininkyste sukūrė problemą sodų bendrijose, gyvenvietėse, miestuose. Reikėjo norminio akto, kokiu atstumu nuo kaimyno tvoros, viešo kelio, kito bityno statyti avilius su bitėmis. Problemą išsprendė Žemės ūkio ministerija, priėmusi gyvūnų laikymo gyvenamosiose vietovėse taisykles, ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, 2005 m. kovo 18 d. išleidusi įsakymą „Dėl bitynų, bičių produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų patvirtinimo“. Šiandien bitininkai susiduria su naujomis sąlygomis ir galimybėmis, pastarųjų netgi daugiau. Pavyzdžiui, prieš 20 metų bitininkai buvo įsirengę mobiliąsias bitides, dabar jas transformuoja į bičių „miegamuosius“, kuriuose teikia aromaterapijos paslaugas. Bičių nauda – ne tik medus, bet ir žmogų gydantis, imunitetą stiprinantis buvimas prie bičių.

– Anykščių krašte turite 70 šeimų bityną, stebite savo bites, patariate bičiuliams. Kokia bitininkystės tendencija šalyje?

– Per pastaruosius dvylika metų bitininkaujančiųjų šalyje padaugėjo dvigubai. Oficialiais duomenimis, 2008 m. laikyta 120 tūkst. bičių šeimų, 2020 m. – 208 tūkst. O kiek dar laikoma neįregistruotų bičių šeimų. Populiaru įsigyti bičių laisvalaikio pomėgiui, kaip ir akvariumo žuvyčių. Yra dvi bitininkų kategorijos – vieni bites laiko, kiti – turi. Pastarieji pavasarį į tuščią avilį sulaukia spiečiaus, rudenį erkių iškankintos bitės išskrenda numirti. Stengiuosi mokyti pradedančiuosius bitininkauti, talkina žinomi bičiuliai iš mokslo įstaigų, rajonų draugijų. Savišvieta internete ne visuomet paveiki.

– Kaip apibūdintumėte praėjusius bitininkystės metus?

– Jie bitininkams buvo koronaviruso, masinio bičių spietimosi ir prasto derliaus metais. Be abejo, jie šalies bitininkavimo istorijoje taps vieni įsimintiniausių. Maždaug pavasario pradžioje pasaulio visuomenė pateko į pandemijos spąstus, kurios pabaiga – sunkiai prognozuojama. Per pastaruosius porą dešimtmečių virusinės atakos grėsė paukščiams (paukščių gripas), gyvūnams (kiaulių maras) ir, pasirodo, atėjo eilė žmonijai. Beje, maždaug nuo 2004 m. pasaulyje į viruso spąstus pateko ir bitės. Nelabai suprantami reiškiniai, kai per šį laikotarpį atskirose pasaulio teritorijose žuvo daug bičių šeimų. Po ilgo ir sudėtingo tyrimo buvo nustatyta, kad bitės mirė dėl suaktyvėjusių deformuoto sparno ar ūmaus paralyžiaus virusų. Nors šiais laikais gyvename gerai, nestokojame modernios įrangos, bet su sunkiai apčiuopiamu priešu – virusu – kovoti sunku.

– Bitininko kvalifikaciją dažniausiai patikrina bitynų žiemojimo laikotarpis.

– Žiemojimas buvo lengvas: 2019 m. ruduo ir 2019–2020 m. žiema buvo viena iš šilčiausių, kaip ir keletą pastarųjų metų. Bitės turėjo progų paskraidyti ir spalį, ir lapkritį, ir net gruodį. Sausis ir vasaris taip pat pasižymėjo šiltu oru. Skirtingose šalies teritorijose bitės apsiskraidė vasarį ir jau kovo 1-ąją į avilius nešė žiedadulkes. Tad bičių naujo sezono pradžia – geru mėnesiu ankstenė. Šiaip didelių bičių šeimų praradimų Lietuvoje žiemojimo laikotarpiu tarytum nebuvo. Dėl palankių oro sąlygų išgyveno ir silpnos šeimos.

– Didžiausią stresą bitėms po žiemos sukelia pirmi pavasario mėnesiai, kurie iš anksto sunkiai prognozuojami.

– Pastaraisiais metais yra taip: jei rudens ir žiemos periodai palyginti šilti, tai pirma kalendorinio pavasario pusė pasižymi šaltesniu oru, nei yra įprasta. Ne išimtis ir 2020 m. Tik kovo pradžioje ir pabaigoje buvo kelios šiltos dienos, paskui iki balandžio trečiojo dešimtadienio – atšalimas. Šiuo laiku bičių šeimos gyveno baigdamos žiemos atsargas, jų dėl šiltos žiemos liko pakankamai, vyko bičių kaita. Vizualiai buvo matyti, kad per tą laiką šeimos nesustiprėjo. Gamta atbudo tik apie balandžio 20 d.,
kai sužydo klevai. Tuo metu dar žydėjo blindės bei gluosniai, kurie įprastai šį procesą baigia pirmoje balandžio pusėje. Tai rodo, kad dėl šalto oro augalai buvo tarsi užsikonservavę. Gamtos atbudimas mėnesio pabaigoje buvo stiprus stimulas bitėms motinėlėms dirbti, šeimos stiprėjo. Mėnesio pabaigoje pražydo sodų krūmai bei medžiai, gegužės pradžioje – kiaulpienės ir pirmieji žieminių rapsų plotai.

– Prisimenu, kad pavasario pabaiga pernai buvo neįprastai šalta – žydinčius sodus nuklojo gausus sniegas.

– Taigi, nektaro gamtoje atsirado daug, kartu tai buvo stimulas šeimoms vystytis. Tačiau gamta bičių darbui pakišo koją, visiškai nelepindama šiltu oru dieną, nes naktys buvo gana šaltos. 2020 m. gegužė buvo trečia pagal šaltumą nuo 1961 m. Pavyzdžiui, gegužės 12 d. Lietuvą ir jos žydinčią augmeniją nuklojo net 10 cm sniego sluoksnis.

– Koks buvo pavasarinis medunešis?

– Toks šaltas pavasaris nulėmė ir pavasarinio medunešio rezultatus – daugelio bitininkų nuomone, jis perpus mažesnis nei ankstesniais metais. Kas bitininkauja daugiau nei porą dešimtmečių, pritars, kad pavasarinis medunešis stipriai pasikeitė. Anksčiau pavasarinio medaus galėjome gauti iš vaiskrūmių, vaismedžių bei kiaulpienių, retais metais – iš blindžių bei klevų. Tokio, kurį bitininkas galėjo pasiimti sau, paprastai būdavo apie keletą kilogramų iš vienos šeimos. Šiais laikais situacija pasikeitė: gegužę beveik visa šalies teritorija nusidažo ryškiai geltona spalva – pražysta gausiai ūkininkų auginami žieminiai rapsai. Palankiomis sąlygomis iš 1 ha rapsų bitės gali pagaminti nuo 58 iki 132 kg šios rūšies medaus. Tai visiškai keičia pavasarinio medaus sampratą. Dalis šalies bitininkų specializuojasi gaminti būtent šią medaus rūšį, išsukę pila į statines ir parduoda eksportuotojams. Gegužės viduryje teko girdėti viešai kalbant, kad pavasarinio medaus nebus. Tačiau bitininkų prognozes paneigė paskutinė gegužės savaitė – per ją bitės sugebėjo atidirbti bent jau pusę to, kas buvo galima palankesniais metais.

– Po šalto pavasario bitės pradėjo gausiai spiestis. Kas tai nulėmė?

– Gausus spietimasis prasidėjo maždaug nuo gegužės 22 d., atšilus orams, ir tęsėsi iki birželio vidurio. Tas pats įvyko ir kaimyninių šalių bitynuose. Šiaip spietimasis yra neatsiejama bičių gyvenimo dalis, tačiau toks gausus kaip 2020 m. būna gana retai, kai spiečiasi net ir tos šeimos, kurių motinos yra praėjusios griežtą augintojų atranką. Spietimasis priklauso nuo dviejų pagrindinių dalykų: tai polinkis, užkoduotas genuose, ir netvarka (vietos ar darbo trūkumas). Paskutinis gausus bičių spietimasis Lietuvoje įvyko 2014 m. pavasario ir vasaros sandūroje. Kas bendro tarp 2014 m. ir 2020 m. pavasario? Ogi tai, kad balandžio pabaigoje buvo šilta, gegužės mėnuo beveik iki pat trečiojo dešimtadienio – šaltas.

O štai 2018 m. sezonas buvo pats prasčiausias spietimosi atžvilgiu. Palankūs orai nuo balandžio vidurio iki pat vasaros pradžios leido bitėms sukaupti rekordinį pavasarinio medaus derlių iš sodų bei kiaulpienių, neskaitant net ir labai gero medunešio iš žieminių rapsų. Tais metais spietėsi tik tos šeimos, kurios tiesiog negalėjo be to gyventi, bet tai jau bitininko problema.

– Apie pernykštę vasarą girdėjau labai prieštaringų įvairių šalies regionų bitininkų atsiliepimų. Daugelis dejavo dėl menko medaus derliaus.

– Vasara nustebino rekordiniu baravykų derliumi ir prastu medunešiu. Norint, kad augalai išskirtų pakankamai nektaro, reikalingos bent kelios palankios sąlygos: optimali oro temperatūra, dirvožemio drėgmė, palankus saulės aktyvumas, kad nebūtų ilgai vyraujančių vėjų. Kai visi šie veiksniai nektaringų augalų žydėjimo periodu būna daugmaž optimalūs, medaus aviliuose atsiras užtektinai, o jei šių veiksnių santykis neatitiks to optimalaus varianto, bitės nelabai turės darbo. Atrodo, kad būtent tokių optimalių sąlygų nesusidarymas birželio–liepos mėnesiais ir lėmė tai, kad medunešis buvo prastas. O štai grybams sąlygos buvo labai geros: per patį vidurvasarį buvo fiksuojamas baravykų derliaus rekordas. Prastas medunešis 2020 m. buvo ne tik Lietuvoje, bet ir visame Europos žemyne. Skelbiama, kad surinkta maždaug 40 proc. vidutinio medaus derliaus. Nieko gero bitės neprinešė nei iš aviečių, nei iš liepų, tačiau kai kur prisukta daug grikių medaus. Liepos pabaigoje naujos šeimelės ir spiečiai net buvo atsidūrę ties bado riba. Jau įprasta, kad maždaug nuo antro rugpjūčio dešimtadienio pasirodo lipčius ir kokį mėnesį bitės turi darbo. Taip buvo ir 2020 m., tik tas lipčiaus medunešis nebuvo toks gausus kaip 2018 m.

– Šią žiemą vartotojai medaus nepritrūko, nors bitininkai skundėsi prastu pernykščiu derliumi.

– Medaus pernai gauta nedaug, tačiau daugelis bitininkų turėjo medaus atsargų iš 2018 m. ir 2019 m. medunešių. Buvo susidaręs medaus perteklius. Jis jau nuo vasaros pabaigos sėkmingai pajudėjo į užsienį, daugiausia į kaimyninę Lenkiją. Tiesa, taip noriai buvo perkamas medus tik didmenine kaina, kuri per kelis mėnesius pakilo nuo pradinės 2 Eur iki beveik 3 Eur už kilogramą. Tiems bitininkams, kurie medų pakavo į nedidelės talpos indelius ir tikėjosi 5–6 Eur/kg, sekėsi ne taip gerai. Koronaviruso pandemija tikrai padidino medaus, žiedadulkių, pikio, bičių duonelės paklausą bei kainas, tačiau nuo 2020 m. rudens įvestas karantinas dėl judėjimo suvaržymų gerokai sumažino realizacijos vietinėje rinkoje galimybes.

– Atrodo, kad ruduo buvo palankus bitėms?

– Aktyvus bičių gyvenimas tęsėsi iki pat lapkričio, kai šeimos su jaunomis motinėlėmis dar augino perus. Rugsėjį visose šeimose dar vyko intensyvus perų auginimas, paskatintas tiek lipčiaus medunešio, tiek rudeninio maitinimo. Pasikartojo prastų dėl medunešio 2017 m. scenarijus – tuomet bitininkai stebėjosi, kad žiemoti šeimos ėjo kaip niekada stiprios. „Nenusidirbo“ bitės tais 2017 m., „nenusidirbo“ ir 2020 m., todėl rudenį stiprios šeimos užsidarė aviliuose žiemoti, o bitininkai, kaip ir visa Lietuva, užsidarė į karantiną.

Ačiū už pokalbį.