Gegužės pirmą dekadą sušilus orams, stiprios bičių šeimos pradžiugino bitininkus prinešdamos pavasarinio medaus.
Birželio mėnesį bitės gerai siuva korius, todėl svarbu nepraleisti šio momento ir atnaujinti bičių lizdus. Senų korių mažesnės akelės ir iš jų ritasi mažos nevisavertės bitės. Nereikia pamiršti, kad seni koriai – ligų platinimo šaltinis.
Jeigu bityne yra silpnų, nestiprėjančių šeimų, blogai dedančių, nutranėjusių motinėlių, tokių šeimų stiprinti neverta. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad sugaišite daug brangaus laiko, o rezultatas nepateisins laiko ir darbo sąnaudų. Geriau tokias šeimas anksti pavasarį sujungti, o jų vietoje sudaryti naujas produktyvias šeimeles su jaunomis bičių motinomis arba atnaujinti bityną spiečiais iš savo bičių šeimų.
Dirbdama bityne, kad mažiau bitės spiestų, nužydėjus pienėms sudarau šeimeles su jaunomis motinėlėmis. Iš stiprių bičių šeimų paimu po 3 korius su dengtais perais ir visomis ant jų tupinčiomis bitėmis. Iš dviejų šeimų padarau vieną naują. Iš karto jai duodu motinėlę, esančią narvelyje. Jame motinėlę laikau dar 2 dienas. Tada vieną narvelio galą užklijuoju kandi tešla, kad bitės pačios paleistų motinėlę. Po to savaitę ir ilgiau stengiuosi netrikdyti tokios šeimelės ramybės. Dažniausiai ji greitai sustiprėja, iki rudens dar spėja prinešti pilną meduvę medaus.
Jei vis tiek bitės išspietė, o spiečių pavyko sugauti ir apgyvendinti savo bityne, dabar labai palankus laikas bites nuerkinti, t. y. apdoroti vaistais nuo varozės erkių. Šiuo laiku tinka tik ekologiški vaistai (pvz., Beevital). Kitais cheminiais vaistais gydyti nepatartina, nes į medų gali patekti vaistų likučių.
Kiekvienos bičių rasės polinkis spiesti skirtingas. Netgi tame pačiame bityne vienos šeimos spiečia daugiau, kitos mažiau. Mažiau spiečia bičių šeimos su jaunomis motinėlėmis. Šeimos su spiečiaus motinėlėmis linkusios daugiau spiesti, nes jų dauginimosi instinktas išvystytas stipriau. Dažnai tokių neproduktyvių ir spietlių šeimų pasitaiko pas tuos bitininkus, kurie niekad nekeičia motinėlių. Priežastys, skatinančios polinkį spiesti, galima skirstyti į vidines ir išorines. Vienas iš pagrindinių faktorių, sukeliančių bičių šeimų spietlumą – tai šeimos dauginimosi instinktas. Kuo jis labiau išvystytas, tuo šeima spietlesnė ir bitininkui sunkiau su tuo kovoti.
Šeimos, kurių dauginimosi instinktas mažiau išvystytas, irgi gali spiesti. Ypač tuomet, kai bitininkai padaro bičių priežiūros klaidų. Viena iš labiau paplitusių priežasčių, skatinančių spietimą, tai jaunų ir nektarą renkančių bičių su atvirų perų kiekiu santykis. Jei atvirų perų nedaug, jaunos bitės maitintojos sunaudoja ne visą bičių pienelį. Jo likučius naudoja vyresnės kartos bitės, o tai turi įtakos fiziologiniams pokyčiams, kurie skatina spiesti. Todėl labai svarbu, kad kiekvienoje bičių šeimoje būtų tiek atvirų perų, kad bitės sunaudotų visą išskiriamą bičių pienelį.
Dar viena iš priežasčių, skatinančių bites spiesti – tai pavasarinis bičių maitinimas. Pamaitintos bičių šeimos labai sustiprėja tuo metu, kai gamtoje nėra medunešio arba dėl blogų oro sąlygų jis nutrunka. Bitės spiečia ir pavėlavus uždėti meduves. Norint to išvengti, reikia į jas ir į lizdus įdėti dirbtinų korių, kad bitės būtų apkrautos darbu. Svarbu leisti bitėms auginti traninius perus, nes jie sunaudoja daug motininio pienelio ir sumažina šeimos polinkį spiesti.
Kita priežastis – maisto stoka, kada bitininkas išima medų, o po to būna ilgesnis nemedunešio laikotarpis. Dėl visų anksčiau išvardintų priežasčių motinėlės mažiau deda kiaušinėlių ir mažėja atvirų perų. Šeimose būna motininių lopšelių. Motinėlės, užaugusios spiesti besiruošiančiose šeimose, būna fiziologiškai visavertės. Tik svarbu žinoti, kad jos genetiškai perduoda šeimos polinkį spiesti. Jei šeimos motinėles keičia tyliuoju būdu, tokius lopšelius galima atiduoti į kitas šeimas, nes šią savybę irgi genetiškai persiduoda motinėlės. Jei šeimos produktyvios, nespietlios, verta naudoti motininius lopšelius, kad tokių motinėlių padaugėtų.