Bičių pikis, arba propolis, – nuostabus kūrinys, kurio gamybos negali pakartoti nei viena farmacijos kompanija. Tai sakingas, malonaus kvapo ir kartoko aštraus skonio biologiškai aktyvus produktas. Vertingas gydomąsias savybes pikis išsaugo iki 10 metų ir ilgiau. Kuo senesnis pikis, tuo jo spalva būna tamsesnė.
Bitės žaliavą pikiui renka nuo beržų, tuopų ir kitų augalų pumpurų ir jaunų ūglių. Perdirbtomis dervomis užpikiuoja lakas, užlipina visus savo buveinės plyšelius, ir taip apsisaugo nuo ligų, o tuo pačiu dar ir aromatizuoja avilį. Pikiu bitės pritvirtina korių kraštelius, taip pat padengia naujus korių akelių paviršius. Karštesnio klimato sąlygomis nakčiai užpikiuoja avilio landas – taip apsisaugoja nuo naktinių kenkėjų.
Viena bičių šeima per dieną į avilį atneša 1g pikio, o per metus gali surinkti iki 200 gramų. Specializuojantis bičių pikio gavyboje, galima surinkti ir daugiau. Lietuvos bitininkai jo surenka palyginti nedaug, nors rinka pikiui realizuoti gera, ypač užsienyje.
Jau žiloje senovėje žmonės žinojo, kad pikis šalina bloga kvapą, mažina ar visai nuslopina skausmą, padeda žaizdoms gyti. Natūraliu bičių pikiu buvo gydomos karpos, nuospaudos, pikio sviestu – tuberkuliozė, o degtinėje ištirpintu pikiu – nesveikos dantenos. Bičių pikis naudotas ne tik medicinoje bet ir kitiems tikslams. Egipte pikis su medumi naudotas mirusiems balzamuoti, pikio sakai – smuikų bei kitų brangių baldų lakui gaminti.
Pikio veikimo spektras gana platus: antimikrobinis, antivirusinis, antigrybinis, priešuždegiminis, antioksidacinis ir biostimuliuojantis.
Šiuolaikinėje medicinoje paprastai vartojami 10, 20, 30 proc. spiritiniai ir 20 proc. aliejaus pikio tirpalai. Taikant bičių pikio preparatus kompleksiškai su kitomis terapijos priemonėmis, pasiekiama gerų rezultatų: įvairių ligų gydymo kursas sutrumpėja per pusę, greičiau pasveikstama. Geriant pikio preparatus, nesunaikinama skrandžio ir žarnyno mikroflora. Pikiu sėkmingai gydomi nušalimai, nudegimai, spinduliavimo pakenkimai, virusinės infekcijos, širdies ir kraujagyslių ligos, prostata ir trofinės žaizdos.
Žinoma, kaip ir kiti bičių produktai, pikis vartojamas ne tik susirgus, bet ir profilaktiškai, sveikatai stiprinti. Tinkamai surinktas ir laikomas pikis yra biologiškai aktyvi medžiaga, stipriai veikianti žmogaus organizmą, todėl būtina paisyti rekomenduojamų dozių. Kosint, smarkiai sloguojant, peršalus, sergant bronchitu, astma per dieną profilaktiškai patariama suvartoti 2 g pikio. Lūpų ir burnos pūslelinei (herpesui), dantenų paburkimui gydyti patartina gargaliuoti pikio tinktūrą su vandeniu (kelis lašus spiritinės pikio tinktūros įlašinti į 15 ml geriamo šilto vandens). Taip pašalinamas ir nemalonus burnos kvapas bei nustoja perštėti gerklė.
Propolio tinktūra labai tinka spuogams, negyjančioms žaizdoms, egzemai ir psoriazei (uždegiminė odos liga) gydyti. Per parą patariama suvartoti 1g propolio, gydytis dvi savaites.
Apipikiuoti medvilniniai ar lininiai kompresai vartojami reumatui, sąnarių uždegimams ir pažeidimams gydyti. Kompresas pašildomas ir užvyniojamas ant skaudančio sąnario.
Nuospaudoms pašalinti tereikia pikio gabalėlį pašildyti, uždėti ant pleistro ir užklijuoti ant nuospaudos.
Be to, pikis – senėjimo priešas. Įrodyta, jog senstama, kai organizme vyksta kenksmingi oksidacijos procesai, kuriuos gali sustabdyti antioksidantai. Antioksidacinį bičių pikio poveikį nulemia viena iš jo sudėtyje esančių nesočiųjų riebalinių rūgščių – oksideceninė rūgštis.
Kartais, siekiant atskirti nešvarumus ir priemaišas, pikis plaunamas vandenyje. Kadangi jis sunkesnis, todėl skęsta, o vaškas ir kitos priemaišos iškyla į paviršių. Išdžiovintas pikis lieka švarus, tačiau nevisavertis, nes dalis gydomųjų medžiagų ištirpsta vandenyje. Taigi pikio plauti negalima. Pašalines priemaišas iš pikio būtina pašalinti mechaniškai.