Avininkystė: kodėl gi ne?

LŽŪKT informacija

2011-04-11

Avys yra vieni iš seniausiai žmonių prijaukintų gyvulių. Archeologai teigia, kad tai įvyko maždaug prieš 10 tūkstančių metų. Per šį laikotarpį išvesta daugiau nei 900 naujų avių veislių, o pasaulyje jų auginama apie milijardą. Pradžioje besimėgavę tik avių mėsa bei pienu, žmonės išmoko panaudoti ir jos šiltąjį apdarą – vilną.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Lietuvos ūkininkai vis dar atsargiai žiūri į avininkystę, galbūt todėl, kad ši gyvulininkystės šaka neturi gilių šaknų, palyginti su Australija, Anglija ar Airija. Nors besiganančias avių bandas mūsų laukuose pamatyti vis dar retenybė, bet galima didžiuotis, jog vis dėl to turime ir lietuviškų veislių: Lietuvos juodgalvės (beragės), Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys (raguotos). Taip pat puikiai Lietuvoje prisitaiko Romanovų bei Suffolkų veislių atstovės.

Avys įvairios naudos teikiantys gyvuliai (vilna, mėsa, pienas), o didelis ir dažnas prieaugis – didžiausias privalumas. Kai kurių veislių avys rujoja nepriklausomai nuo sezoniškumo, todėl ėriuotis gali bet kuriuo metų laiku. Apskritai, šie gyvuliai yra nereiklūs: šiltuoju sezonu jie ganosi laukuose, nuskusdami žolę iki žemės juodumo, o žiemomis gyvena neįmantriuose tvartuose.

Avys – mokslininkų akimis

Australų mokslininkai, studijuodami avių psichologiją nustatė, kad gyvuliai gali įsiminti daugiau nei 50 kitų avių snukių. Jos netgi sugeba atpažinti ir žmonių veidus. Straipsnyje, išspausdintame žurnale „Nature“, mokslininkai teigia, kad avys viena kitai jaučia draugiškumą. Įmanoma, kad gyvuliai, nebūdami kartu, galvoja apie „draugą“, prisimindami jo snukį. Tyrėjai nustatė, kad moteriškos giminės avys turi nuomonę, kaip turėtų atrodyti priešingos lyties atstovas, kad jis jai būtų patrauklus.

Anot mokslininkų, avys turi gerą atmintį. Tyrėjai sudarė testus (panašius, kurie daromi su pelėmis ir žiurkėmis), kad nustatytų gyvulių mokymosi galimybes. Pasirodo, avys turi puikią erdvinę atmintį ir sugeba išmokti bei atlikti reikiamas užduotis. Išmokti dalykai atmintyje išlieka apytiksliai 6 savaites, po to užduotis reikėtų vėl priminti.

Avių regėjimo laukas nedidelis, bet jos turi puikią klausą. Dėl šios priežasties tik ką gimę ėriukai sugeba įsiminti motinos bliovimą, todėl bandoje be vargo sugeba susirasti savo gimdytoją.

Naujausi tyrimai rodo, kad sergančios avys gali išsigydyti pačios. Australijos mokslininkai teigia, kad serganti avis gali netgi atsirinkti augalus, turinčius gydomųjų savybių. Yra įvairiausių mokslinių tyrimų, rodančių, jog gyvūnai yra pajėgūs gamtoje atpažinti, kuris pašaras yra geras ir tinkamas, o kuris nuodingas.

Įvairiapusis produkcijos naudojimas

Avių pienas dažniausiai naudojamas gaminant gurmaniškus sūrius. Jame yra tris kartus daugiau išrūgų baltymų nei karvių ar ožkų piene, tad lengviau virškinamas. Piene galima rasti B grupės vitaminų kompleksą, A, D bei E vitaminų, todėl jis labai naudingas žmogaus sveikatai, kartais naudojamas kaip maisto papildas. Dažniausiai avies pieną rekomenduojama gerti mažiems vaikams, kadangi jame gausu kalcio.

Nors Lietuvoje aviena nėra populiari, tačiau kitose šalyse itin vertinama. Avienoje yra mažiausia cholesterolio, palyginti su kitomis raudonos mėsos rūšimis. Mėsa išskirtinėmis savybėmis pasižymi tuomet, kai gyvūnai auginami kuo natūralesnėmis sąlygomis. Tokių gyvūnų mėsa ne tokia kaloringa, skani, jos maistinė vertė geresnė. Avies mėsoje yra daug žmogaus organizmui reikalingų vitaminų ir baltymų. Nustatyta, kad aviena yra gera ėduonies profilaktikos priemonė, nes turi daug fluoro. Pastebėta, kad Kaukazo gyventojai, dažniausiai valgantys jaunų avių mėsą, nuo dantų ėduonies ir aterosklerozės kenčia daug rečiau.

Ar žinojote, kad vienas svaras (0,453 kg) vilnos, gali sudaryti 10 mylių (16,039 km) ilgio siūlą? Iš avių vilnos siuvami viršutiniai rūbai, labai mėgstami šaltuoju sezonu. Taip pat vertinami avies vilnos patalai, kurie miegant atsiradusią drėgmę sugeria ir išgarina. To negalima pasakyti apie kitais užpildais pagamintą patalynę. Žmogaus kūno energija turi būti saugoma ne tik žiemą, bet ir vasarą. Užsiklojus patalyne, pagaminta iš natūralios vilnos pluošto, miego metu išlaikoma optimali kūno temperatūra.

Avių riebalai vadinami lajumi, iš jų daromi ne tik žvakės, bet ir muilas. Lajus išlydomas, išgryninamas ir pilamas į atitinkamas formas.

Avys – ne tik mielos išvaizdos gyvuliai, jos puikiai prisitaiko prie klimato bei gyvenamų sąlygų, teikia įvairiapusiškos naudos: pieno, vilnos, mėsos, o žolę skutą geriau nei žoliapjovė. Universalesnį gyvulį sunku būtų ir rasti.

Parengta pagal užsienio literatūrą