• Temos
• Gyvulininkystė

Atidaryta paroda „Gyvulininkystė 2025“ – trys dienos įspūdžių, inovacijų ir praktinių sprendimų (su fotogalerija)

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2025-09-25

Rudeniui lyg kažko trūktų, jei VDU Žemės ūkio akademijoje neįvyktų tradicinė profesionalus ir mėgėjus, mažus ir didelius jungianti specializuota paroda „Gyvulininkystė 2025“. Tris dienas (rugsėjo 25–27 d.) vyksiantis renginys tampa vieta, kur susitinka ūkininkai, verslo atstovai, mokslininkai ir visi, norintys iš arti pamatyti šiuolaikinę gyvulininkystę.

Paroda skirta gyvulininkystės ūkių savininkams ir visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie šiuolaikines tvarias gyvulininkystės technologijas, inovacijas, dalyvauti įvairiausiose edukacinėse veiklose.

Iškilmingo atidarymo metu tradiciškai buvo pagerbti geriausi parodos eksponatai. Medalius šiemet pelnė: UAB „Laumetris“ už traktorinę puspriekabę ritiniams vežti PTL-15R, AB „Lytagra“ už automatinį pieno filtrą LELY, UAB „Rovaltra“ už traktorių „Valtra A115 H4“.

Išskirtiniu stendu lankytojus pasitinka Žemės ūkio ministerija su jai pavaldžiomis įstaigomis. Ministerija yra ne tik viena iš šio renginio rėmėjų, bet ir aktyviai prisideda prie parodos pristatydama veiklą, teikiamas paslaugas bei dalindamasi naujausiomis žiniomis.

„Esame ties didelių iššūkių slenksčiu – turime rūpintis gyvūnų gerove, bet kartu siekti aplinkosauginių tikslų, mažinti šiltnamio dujas. Tai kelia klausimų dėl savikainos ir ateities. Užkrečiamosios ligos primena, kad jos neturi sienų, todėl būtina pasitelkti mokslą, inovacijas ir sprendimus. Žemės ūkio ministerija stengiasi, kad tikslinga parama pasiektų mokslininkus, tikslines grupes ir kaimo vietoves, kad kaimas išliktų gyvas“, – per parodos atidarymą sakė viceministras dr. Arūnas Rutkauskas.

Viceministras dr. Arūnas Rutkauskas pabrėžė, kad ši paroda dar kartą įrodo, kad žemės ūkis, gyvulininkystė nėra pamiršta, technologijos nėra mums svetimos, siekiama, kad Lietuvoje gaminami produktai – jautiena, aviena, kiauliena – būtų tvaraus, kokybiško maisto pavyzdys Europai.

Lankytojai taip pat laukiami Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos stende, kuriame prisistatys net aštuoni kooperatyvai. Parodai atsakingai pasirengė ir Lietuvos žemės ūkio taryba su savo nariais, Lietuvos ūkininkų sąjunga, įvairios įmonės, universitetai, konsultavimo įstaigos bei kitos organizacijos.

LŽŪKT – su praktiniais sprendimais

Šiemet ūkininkavimo metai nebuvo lengvi. Šaltas pavasaris vėlino sėją ir augalų augimą, o lietinga vasara trukdė užtikrinti tinkamas sąlygas pašarams paruošti. Dėl užsitęsusio šienavimo ir drėgmės pašarų maistinė vertė kai kur sumažėjo, o tai tiesiogiai veikia gyvulių produktyvumą ir sveikatingumą. Tokiose sąlygose tampa dar svarbiau laiku ištirti pašarus, vandenį, dirvožemį ar sėklas, kad būtų galima priimti duomenimis pagrįstus sprendimus. Todėl Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) laboratorijos ir Mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos paslaugos šiandien – ne tik pagalba, bet ir būtinybė ūkiui.

LŽŪKT laboratorijoje atliekama vis daugiau įvairių tyrimų, atliepiančių ūkininkų poreikius. Pasak laboratorijos vedėjos Linos Šmakovienės, ūkininkai gali atsirinkti sau aktualiausius. Čia atliekami dirvožemio, vandens, organinių trąšų tyrimai, ūkinių sėklų kokybės nustatymas. Pastaroji paslauga sparčiai populiarėja – galima ištirti kviečių, kvietrugių, rugių, miežių, avižų, pupų, žirnių, sojos, rapsų, garstyčių, aliejinių ridikų, saulėgrąžų sėklas.

Ūkininkui el. paštu pateikiama aiški ataskaita: sėklų daigumas, dygimo energija, deformuotų ar mirusių sėklų procentas. Tai padeda priimti sprendimą, ar sėklą sėti, parduoti, sandėliuoti bei tiksliai apskaičiuoti sėjimo normas. Žinoma, naudinga pasitikrinti ir kokios kokybės sėklą perkama.

Ne mažiau aktualūs ir nuotekų tyrimai. Primename, kad privačių valymo įrenginių (išskyrus rezervuarus) savininkai bent kartą per metus privalo atlikti nuotekų tyrimus. LŽŪKT laboratorija turi visus leidimus šiems tyrimams – rezultatai įkeliami tiesiai į NTIS sistemą.

„Atliekame biocheminio deguonies sunaudojimo, skendinčių medžiagų, suminio fosforo ir suminio azoto tyrimus. Tai rodo, ar išleidžiamas į aplinką vanduo atitinka normas“, – pabrėžia vyriausioji chemikė Inesa Naruševičienė.

Šie tyrimai aktualūs ne tik ūkininkams – jais naudojasi ir įmonės, ekologinės būklės stebėtojai, mokslininkai bei studentai. Gauti duomenys leidžia spręsti apie išvalytų vandenų kokybę, todėl jų reikšmė išlieka didelė.

Mobiliosios gyvulininkystės laboratorijos specialistai – ekspertas Vytas Gudaitis ir vyresn. specialistas Vidas Tolevičius – dalijasi patarimais, kaip ištirti pašarus, sudaryti racioną pagal gyvulių poreikius, nustatyti veršingumą ir valdyti bandą. Visą tai galima išsitirti ir sužinoti specialistams atvykus į ūkį. Šių metų sudėtingos oro sąlygos ypač parodė, kaip svarbu turėti patikimą pagalbą ūkyje.

Pasak Vido Tolevičiaus, šiemet kukurūzų auginimas ūkininkams buvo išties sudėtingas – dėl šalto pavasario augalai startavo sunkiai, o branda daug kur dar pieninė, todėl silosavimas tik prasideda.

„Po 4–5 savaičių labai svarbu ištirti pašarus, kad šėrimas būtų efektyvus. Jei gyvuliai ganomi, praėjus dviem savaitėms ir pripratus prie žieminio raciono, verta išsitirti turimus žolinius pašarus, padaryti biocheminius kraujo tyrimus ir sudaryti racioną pagal fiziologinius gyvulių poreikius. Taip pat aktualu iš rudens ruošti dirvą naujiems žolynams, nes tai – pagrindinis galvijų pašaras“, – akcentuoja specialistas.

Anot LŽŪKT gyvulininkystės specialistų, aktualūs ir veršingumo nustatymo bei reprodukcinės būklės vertinimo tyrimai – jie leidžia priimti ekonomiškai pagrįstus sprendimus dėl gyvulių šėrimo ir bandos valdymo.

„Ūkininkui svarbu žinoti, kurie gyvuliai duos grąžą, o kurių laikymas yra nuostolingas. Todėl mūsų paslaugos – tai reali pagalba ūkiui priimant sprendimus“, – įsitikinęs gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis.

Technika, mokslas ir inovacijos

Kaipgi gyvulininkystė be naujausių technologijų? O jų ne vieną rasite parodoje dalyvausiančių įmonių. Daug dėmesio sulaukia moderni gyvulininkystės technika ir įranga. Stenduose pristatomi sprendimai pašarams pagerinti, gyvūnų sveikatai užtikrinti, siūlomos konsultacijos įvairiais ūkiui svarbiais klausimais.

Šalia vyksta ir diskusijos bei seminarai.

Parodoje kalbama apie tai, ko reikia gyvulininkystės sektoriaus sėkmei, rengiami seminarai aktualiomis temomis, tokiomis kaip gyvūnų gerovė, užkrečiamųjų ligų prevencija, genomo tyrimų svarba, kooperacijos nauda, skaitmenizacijos ir robotizacijos plėtra. VDU ŽŪA mokslininkai pristato tvarios gyvulininkystės tyrimus, išmaniąsias technologijas ūkiams bei jaunųjų mokslininkų projektus, kad ūkininkai iš arti pamatytų, kokias idėjas kuria būsimi specialistai.

Gyvūnų ekspozicijos, edukacijos, mugės ir pramogos šeimai

Didžiąją žirgų ekspozicijos dalį užima nacionalinių ir tradicinių veisiamų veislių žirgai, kuriuos atrinko pripažintos Lietuvoje veisimo organizacijos.

Nors dėl užkrečiamųjų ligų prevencijos šiemet nebus demonstruojami porakanopiai gyvūnai, lankytojai, besitikintys pamatyti „gyvas“ ekspozicijas, tikrai turės kur paganyti akis. Šių metų parodoje veikia kaip niekad didelė veislinių žirgų, triušių ir paukščių ekspozicija. Vyksta gyvūnų vertinimai, demonstracijos, o parodomosiose programose lankytojus supažindina ekspertai.

Didžiąją žirgų ekspozicijos dalį užima nacionalinių ir tradicinių veisiamų veislių žirgai, kuriuos atrinko pripažintos Lietuvoje veisimo organizacijos. Veislinių žirgų ekspozicija – viena gausiausių per visą parodos istoriją. Čia pristatomos tiek tradicinės, tiek egzotinės veislės, o specialiai įrengtoje aikštelėje vyksta žirgų parodomoji programa, pristatant žirgų veislių ypatumus, jų paskirtį ir panaudojimą, vyksta teatralizuoti ir sportiniai pasirodymai.

Šalia – smulkiųjų gyvūnų ekspozicijos. Per 60 triušių veislių – daugiau kaip pustrečio šimto gyvūnų. Paukščių augintojai kviečia atpažinti retas ir tradicines vištų, žąsų, ančių, balandžių veisles. Kaip sako vienas jų: „Vaikai dažniausiai paukščius mato tik telefonuose ar animaciniuose filmukuose. Čia juos galima pamatyti iš arti.“

Mažieji lankytojai kviečiami į vilnos vėlimo dirbtuvėles „Nusivelk paveikslėlį“, kur galės pasigaminti savo kūrinį. Smalsuoliai sužinos, kaip iš triušių vilnos gaminami siūlai, o alpakų augintojai pristatys šių gyvūnų veisimo ypatumus, vilnos savybes ir jos panaudojimo galimybes.

Nuo pirmosios dienos lankytojai kviečiami į amatų ir sodinukų mugę, kur kvepia natūraliais gaminiais, vyksta degustacijos, drožėjų pasirodymai – meistrai grandininiais pjūklais kuria meno darbus tiesiog lankytojų akyse.

Šeštadienį prie renginio prisijungs Lietuvos kariuomenė – pristatys moderniausią techniką, supažindins jaunimą su tarnybos ir karjeros galimybėmis.

Paroda jau vyksta – nepraleiskite!

Paroda „Gyvulininkystė 2025“ veiks tris dienas – rugsėjo 25 ir 26 d. nuo 9.00 iki 17.00 val., rugsėjo 27 d. – iki 16.00 val.

Tai vieta, kur vienoje erdvėje susitinka ūkininkai, mokslininkai, verslo atstovai ir šeimos. Toks dalyvių įsitraukimas rodo, kad gyvulininkystės sektorius rūpi daugeliui, o jo stiprybė slypi žmonėse. Kuomet susitinka mokslas ir praktika, tradicijos ir inovacijos, o tikslas yra bendras – gimsta ateities idėjos ir sprendimai.

Parodos programa: https://shorturl.at/ESWnj

Esate laukiami VDU Žemės ūkio akademijoje, Kauno rajone. Įėjimas nemokamas – nepraleiskite!

Egidijaus Vilkevičiaus užfiksuotos akimirkos iš pirmos parodos dienos. Dar daugiau nuotraukų laukia agroakademija.lt ir LŽŪKT feisbuko paskyrose.