Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Apie bites ir orus
„Ūkininko patarėjo“ informacija
2022-02-03
„Keičiasi gamta, žiema primena rudenį ar ankstyvą pavasarį, todėl ir bitėms ramybės laikotarpis nėra jau toks ramus, – sako žinoma bitininkė Meilutė Močiškytė (nuotr.), – ir šiuo metu bičiuliams pakanka darbų.“
Artėjantis pavasaris
Pasak M. Močiškytės, bičių žiemojimas skirstomas į du laikotarpius: pirmasis – nuo paskutinio bičių apsiskraidymo vėlų rudenį iki pirmųjų perų atsiradimo pavasariop, antrasis – nuo perų atsiradimo šeimoje iki pirmojo apsiskraidymo pavasarį. Pirmuoju laikotarpiu bičių šeima per mėnesį sunaudoja 0,5–1 kg maisto, bitės neaktyvios, kamuolyje palaiko 14–28 °C temperatūrą. Miršta didesnė dalis senų, cukraus sirupą perdirbusių bičių.
Vasario pabaigoje bičių lizduose jau atsiranda perai, prasideda bičių pavasaris. Lizduose prie perų temperatūra pakyla iki 34–35 °C. Nusilpusios išeina iš avilio, daug jų miršta prie lakos, dėl to jų kūneliai gali užkimšti angą ir bitėms ims trūkti oro. Šiuo metu gali atsirasti daug bičių žiemojimo sutrikimų: medus kristalizuojasi, bitės gali pradėti viduriuoti.
Pasak M. Močiškytės, skirtingais metais bitės apsiskraido nevienodu laiku. Pavyzdžiui, 1998 m. Zarasų r. bitės apsiskraidė jau vasario 20 d., po metų – kovo 4 d.„Pasitaiko, kai bitelės apsiskraido tik balandžio pradžioje, – pasakoja bitininkė. – Šilčiausias paskutinis žiemos mėnuo mano bitininkavimo praktikoje buvo 1992 m. – tuomet bitininkai valė avilių dugnus, nes vasario pabaigoje buvo daugiau nei 18 °C šilumos.“
Bitėms patinka tyla
Bitininkės M. Močiškytės teigimu, kol bitės neapsiskraidžiusios ir kai atlydžius keičia atšalimai, patartina patikrinti avilių lakas – ar jose nesusikaupęs ledo sluoksnis, ar neužkimštos bičių lavonėliais. Jei reikia, lakas tyliai, nesuerzinant bičių, išvalyti.
Į avilį turi patekti grynas oras – jis labai reikalingas bitėms, ypač auginant perus. Atsargiai atidarius avilį, sudrėkusias ir apšerkšnijusias pagalves reikia pakeisti sausomis. Bičių lizdus laikinai galima pridengti. Labai svarbu lizdus gerai apšiltinti, nes niekada bitėms taip nereikia šilumos kaip pavasariop, auginant perus. Bičių lizdus galima apšiltinti senais laikraščiais, dedant juos keliais sluoksniais ant lubelių.
Bitininkė įsitikinusi, jog vasaris – labai tinkamas atlikti darbus, kuriems bitininkavimo sezonu paprastai pritrūksta laiko: vielyti ar tvarkyti rėmelius, skusti pikį, lydyti vašką, tvarkyti korius sandėliuose. Galima paaukštinti tuščius šešiolikarėmius avilius, kad vasaros metu, esant geram medunešiui, būtų galima uždėti po dvi meduves.
Vasarį, pasak M. Močiškytės, galima parūpinti bitėms kandi tešlos. Ji ruošiama iš vienos dalies medaus ir penkių dalių cukraus pudros. Viską gerai išmaišius, palikti pusei paros. Po to reikia žiūrėti, ar masė nelimpa prie rankų. Jei limpa, įdėti dar cukraus pudros. Tuomet gabalus po 0,5–1 kg vynioti į polietileno plėvelę, padaryti plyšelius bitėms prieiti ir dėti virš rėmelių toms šeimoms, kurioms trūksta maisto. Tai lengviausias būdas padėti badaujančioms bitėms.
Galima badaujančioms bitėms duoti medaus. Imame jo šeimai po 0,5–1 kg. Galima panaudoti medų, sufasuotą į stiklainius ar kibirėlius. Padaryti nedidelius plyšelius bitėms prieiti ir dėti tiesiai ant rėmelių. Kilogramo medaus badaujančiai šeimai pavasariop užtenka 8–12 dienų, priklausomai nuo šeimos stiprumo.
Dar galima bitėms duoti korių su medumi iš sandėlio. Toks korys guldomas tiesiai ant rėmelių su žiemojančiomis bitėmis. Atakiuoti medaus šiuose koriuose nereikia – bitės sugebės tai padaryti pačios. Po dviejų savaičių, jei medus iš šio korio jau būna suneštas į lizdą, galima uždėti kitą korį su medumi. Tai trys lengviausi būdai padėti badaujančioms bitėms.
„Visus darbus bityne turime atlikti kuo tyliau, nes į kiekvieną prisilietimą bitės labai jautriai reaguoja, ilgai nenurimsta, dėl to avilyje pakyla temperatūra, bitės ima veržtis į lauką“ – perspėja M. Močiškytė.
Nenuspėjama gamta
Ne vieną dešimtmetį praleidusi bityne, stebėjusi gamtos reiškinius M. Močiškytė primena, kaip svarbu įvertinti klimato pokyčius. Vasaris – paskutinis žiemos mėnuo. Nors šiuo metu oras labiau primena pavasarį, tačiau klimatologai įspėja: vasaris – pūgų mėnuo ir dar galime sulaukti sniego. Nors prognozuojama, kad mėnesio temperatūra bus trimis laipsniais aukštesnė už normą, vidutinė daugiametė vasario temperatūra svyruoja nuo 3 laipsnių šalčio vakariniame mūsų šalies pakraštyje iki 6 laipsnių šalčio rytiniuose rajonuose. Žemiausia oro temperatūra – 42,9 °C šalčio (tai temperatūros absoliutus minimumas Lietuvoje) buvo užfiksuota 1956 m. vasario 1 d. Utenoje. Aukščiausia – 16,5 °C šilumos –1990 m. vasario 21 d. Kybartuose ir Jonavoje. 1969 m. vasario 8–11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia pūga, trukusi ilgiau nei tris paras – 78 val. 25 min., vėjo greitis buvo 16 m/s, o gūsiuose – iki 20 m/s. 2008 m. žiemą sniego visai nebuvo, vasario mėnesį žmonės arė, o kovą žydėjo alyvos.
Nors mėnuo ir pats trumpiausias, diena pailgėja beveik dviem valandomis – vasario 1 d. dienos ilgumas – 8 val. 44 min., o 29 d. – jau 10 val. 40 min. Kai iki pavasario lieka mėnuo ar mažiau laiko, gyvūnai savaip reaguoja į saulę, ilgą dieną ir sniego protirpas. Tokiu metu daugelis žiemojusių paukščių pradeda giedoti, krankliai kelia vestuves, vyksta lapių ruja, bebrai vis dažniau išlipa iš vandens graužti medelių, nes sandėliuose esantis maistas jau baigiasi. Į savo perimvietes sugrįžta jūriniai ereliai, didieji apuokai ir naminės pelėdos, pilkosios žąsys.
Gausus paukščių čiulbėjimas rytais kartais verčia pasijusti taip, lyg būtų gegužė. Ornitologai sako, kad suintensyvėjęs paukščių čiulbėjimas reiškia artėjantį poravimosi sezoną. Giesmės vasario vidury – visai ne per ankstyvos, kartais patinai triukšmauti ir kitiems parodyti, kad teritorija jau užimta, ima ir sausio mėnesį, nors paukščiai lizdus sukti pradės tik apie balandžio vidurį.
Nemažai paukščių giesmininkų šią žiemą žiemojo Lietuvoje – buvo suskaičiuota apie 130 rūšių. Jau pradeda grįžti ir išskridę paukščiai. Pirmieji sugrįžta vieversiai ir, kaip sakydavo senoliai, pavasario šilumą ant savo sparnų parneša. Vieversio diena – vasario 24 -oji. Tačiau realus parskridimo laikas kiekvienais metais gali skirtis, kartais visu mėnesiu. Buvo atvejų, kai vieversiai grįžo vasario 8 d., bet buvo ir tokių pavasarių, kai tiktai kovo 25 -ąją.
Vieni pirmųjų parskrenda kovai. Tie, kuriuos matėme žiemą miestuose, greičiausiai žiemoti pas mus atskridę iš Rusijos. O lietuviški kovai skrido žiemoti į Vokietiją, Olandiją, Prancūziją. Pamačius juos ne miestuose, o laukuose, galima būti tikriems – tai jau sugrįžę mūsiškiai „migrantai“.
Metų prognozės
„Bitininkai, ypač senosios kartos, ne tik užsirašo gamtos ženklus, bet ir spėja pagal juos ateinančių metų orus“, – sako M. Močiškytė. Pavyzdžiui, jei vasarį pučia šiaurės vėjai – bus derlingi metai. Jei vasario mėnesį vėjų nėra – bus vėjuotas balandis. Jei vasarį nuolatos laikosi šalčiai – bus karšta vasara. Jei vasaris nešaltas – Atvelykis bus baltas ir balandis šaltas. Jei vasaris šaltas ir sausas – rugpjūtis bus labai karštas.
Vasaris vandenį paleidžia, tai kovas sutraukia. Jei vasaris šaltas – bus lietinga vasara, jei vasaris šiltas – bus vėlyvas ruduo. Jei vasario pradžia ir pabaiga graži – galima tikėtis gerų metų. Jeigu vasario mėnesį dažnai sninga ir pusto, tai liepos mėnesį bus dažni lietūs. Antroji vasario diena parodo pavasarį: jei saulėta – bus gražus pavasaris, jei apsiniaukusi – lauk vėlyvų pūgų. Jeigu vieversys parskrido po vasario 24–osios, pavasaris bus ankstyvas. O jei parskrenda anksčiau, tada pavasaris užsitęs, ilgokai bus šalta.
ŪP korespondentas Justinas Adomaitis, redakcijos nuotraukos
Agroakademija.lt komanda parengė nemažai videoreportažų, tad bičiuliams rekomenduojame pasižiūrėti
Bičių korių rėmeliai ir jų priežiūra (1)
Bičių korių rėmeliai ir jų priežiūra (2)
Patirtis bityne: kaip pakeisti bičių motinėles?
Žiedadulkių rinkimas daugiaaukščiuose aviliuose
Pradedu bitininkauti: kaip išsirinkti medsukį (3)
Pradedu bitininkauti: aviliai (2)
Pradedu bitininkauti: įrankiai ir apranga (1)
Medaus sukimas. Varva auksinio medaus lašai
Daugiaaukščių avilių lizdų plėtimas
