Rugpjūčio 09 d., antradienis | 22

Antimikrobinis atsparumas vis dar iššūkis

LŽŪKT informacija
2021-12-30

Augantis bakterijų atsparumas įvairioms antimikrobinėms medžiagoms išlieka aktualia tema ir iššūkiu.

Jį sprendžiant ypatingą prasmę įgauna Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos principas: vienas pasaulis – viena sveikata, reiškiantis, kad bendromis pastangomis būtina siekti, jog antimikrobinių preparatų tiek medicinoje, tiek ir veterinarijoje būtų sunaudojama mažiau, jie būtų skiriami tikslingiau, siauresnio spektro. Gyvūnų augintojams svarbu imtis prevencijos ir gerinti gyvūnų laikymo sąlygas, mažinti jų streso faktorius ir stiprinti imunitetą. Ne mažiau svarbu investuoti į laboratorinius tyrimus, kurie leistų nustatyti tikslų sukėlėjų jautrumą konkretiems antibiotikams.

BIOMAS GROW straipsnio viduje

Antimikrobinė medžiaga – bet kokia tiesiogiai mikroorganizmus veikianti medžiaga, naudojama infekcijoms arba infekcinėms ligoms gydyti arba jų prevencijai, įskaitant antibiotines, antivirusines, antimikozines ir antiprotozojines medžiagas. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms – mikroorganizmų gebėjimas išgyventi arba daugintis esant tokiai antimikrobinės medžiagos koncentracijai, kurios paprastai pakanka tos pačios rūšies mikroorganizmų dauginimuisi nuslopinti arba jiems sunaikinti.

Gyvūnų atsparumas antibiotikams tampa didele problema visame pasaulyje. Per maistą ir tiesioginį sąlytį su gyvūnais atsparumas antimikrobinėms medžiagoms gali išplisti nuo gyvūnų – žmonėms (patvirtina medicinos ir veterinarijos sąsaja, kuri grindžiama iniciatyva „Viena sveikata“). Antimikrobinių medžiagų atsparumas kelia pavojų efektyviai prevencijai ir gydymui, todėl labai svarbu sutelkti visuotines pastangas siekiant, kad atsparumas antibiotikams neplistų ir antimikrobinės medžiagos išliktų veiksminga priemone kovoje su gyvūnų ir žmonių ligomis.

Antimikrobinio atsparumo stebėsena ir valdymas veterinarijoje

Kaip informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), pagal Europos Komisijos rekomendacijas yra kasmet vykdoma antimikrobinių medžiagų stebėsenos programa mėsoje, piene ir kiaušiniuose. Pagal VMVT planus, mėginiai tyrimams imami smulkiuose ir stambiuose ūkiuose, tikrinama, ar gyvūnuose ir gyvūniniuose produktuose nėra neleistinų medžiagų likučių.

Taip pat yra vykdoma Europos Komisijos koefinansuojamą zootinių ir simbiotinių bakterijų atsparumo antimikrobinėms medžiagoms stebėsenos programa. Numatytos tikslinės grupės keičiasi kas 2 m. rotacijos principu: 2014 m., 2016 m., 2018 m., 2020 m. – vištų dedeklių, broilerių ir šviežios jų mėsos; 2015 m., 2017 m., 2019 m. – kiaulių, jaunesnių nei 1 metai, galvijų, kiaulienos ir jautienos. Stebimos zootinės bakterijos: Salmonella, Campylobacter, simbiotinės baterijos (fermentus gaminančios Escherichia coli).

VMVT, atsižvelgdama į Europos Komisijos 2011 m. lapkričio 15 d. komunikatą Europos Parlamentui ir Tarybai Nr. KOM(2011)748 „Kovos su atsparumo antimikrobinėms medžiagoms keliamomis grėsmėmis veiksmų planą“, kartu su žmonių sveikatos sektoriumi įgyvendina Antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų plitimo prevencijos ir kontrolės 2017–2021 m. veiksmų planą. Bendradarbiaujama su žemės ūkio asociacijomis dėl racionalaus antimikrobinių medžiagų naudojimo, su ūkio subjektais suderintas savanoriškas maisto produktų ženklinimas „Užauginta be antibiotikų: ar pan. užrašais.

Siekiant suvaldyti antimikrobinį rezistentiškumą, būtina mažinti antimikrobinių medžiagų suvartojimą žmonių gyvumui ir žemės ūkyje, skatinti tikslingą antibiotikų naudojimą (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas, atsižvelgti į vaisto savybes patekti į mikroorganizmų lokalizacijos židinį ir kt.), skatinti taikyti prevencines priemones, tokias kaip vakcinaciją, ir užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.). Todėl tikslinga vadovautis šiais antimikrobinių medžiagų vartojimo principais:

• užtikrinti, kad antibiotikai gyvūnams būtų duodami tik gydymo ar infekcijų kontrolės tikslais, pasitarus su veterinaru;

• prevencinių priemonių taikymas (pvz.: vakcinuoti gyvūnus, siekiant sumažinti antibiotikų naudojimą bei plėtoti augalinių antibiotikų vartojimą);

• tikslingas naudojimas (bakterinės ligos nustatymai) ir tinkamas naudojimas (tinkama vaisto dozė, racionalus vartojimo būdas);

• užtikrinti tinkamas gyvūnų laikymo sąlygas (mikroklimato sąlygos, tinkamas šėrimas, higiena ir kt.);

• pritaikyti atsinaujinančias sistemas su geresne higiena ir biologinio saugumo priemonėmis.

Pastebima, kad antibiotikų suvartojimas veterinarijoje mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Europos Komisijos iniciatyva ES valstybėse narėse įgyvendinamos visuomenės švietimo, antibiotikų skyrimo ir naudojimo griežtesnio reglamentavimo (ypač maistiniams gyvūnams) programos.

Patarimai:

veterinarijos gydytojams

ūkininkams

Agroakademija.lt rekomenduoja paskaityti ir pažiūrėti

Ūkininkams pristatyta saugesnė alternatyva gyvulių sveikatingumui

Konferencijos „Naujausių simbiotikų įtaka pieninių galvijų sveikatingumui, produktyvumui, antibiotikų vartojimo mažinimui bei ūkio konkurencingumo didinimui“ vaizdo įrašas

Simbiotikai – alternatyva antibiotikams (videoreportažas iš ūkio)

Parengta pagal VMVT informaciją

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.