Amoniako emisijos mažinimas: mėšlo rūgštinimas ir tinkamas paskleidimas

LŽŪKT informacija

2012-11-29

Frank Bondgaard nuotrauka

Paskleidus mėšlą į dirvą, dalį jame esančio azoto prarandama. Yra du pagrindiniai azoto praradimo būdai: amoniako garavimas ir azoto išsiplovimas. Pagal Danijos Energijos aplinkos ir sveikatos centro skaičiavimus amoniako nuostoliai yra dideli ir siekia apie 40 procentų. Kaip juos sumažinti?

Srutų ir skysto mėšlo rūgštinimas

Kad amoniakas mažiau garuotų pastatuose, mėšlo laikymo ir paskleidimo vietose, reikia sumažinti jų pH. Tam srutos ir skystas mėšlas gali būti apdorojami sieros rūgštimi. Tręšiant taip apdorotu mėšlu, galima padidinti augalų derlių, nes mėšle išlieka daugiau azoto ir sieros.

Srutų rūgštinimui naudojama koncentruota sieros rūgštis (96 procentų H2S04). Ji padeda sumažinti amoniako garavimą, o tuo pačiu patiriama mažiau ir azoto nuostolių. PH sumažinimas yra labai efektyvus, kai pH yra 6,0, amoniako nuostoliai minimalūs. Tačiau rūgštinimas neturi jokio poveikio kvapui.

Rūgšties pilama į pirminio srutų ar skysto mėšlo laikymo rezervuarą maždaug 5 kg sieros rūgšties tonai srutų. Tikslas – sumažinti srutų pH nuo didesnio kaip 7 iki 6,0.

Šiuo metu Danijoje 11 proc. susidarančio mėšlo yra rūgštinama. Pagal mėšlo šalinimo ir laikymo principus yra skiriamos trys mėšlo rūgštinimo technologijos: surenkant mėšlą tvarte, laikant mėšlą rezervuaruose ir paskleidžiant mėšlą laukuose. Per pastaruosius metus vis labiau populiarėja mėšlo rūgštinimas skleidžiant mėšlą laukuose. Tam tikslui yra naudojami srutovežiai su specialia įranga. SyreN – mėšlo rūgštinimo technologijos. Jos skirstomos į 4 grupes:

SyreN ataskaita: GPS sistema sujungta su srutovežio kompiuteriu. Tokiu būdu galima formuoti ataskaitas, reikalingas kontroliuojančioms institucijoms.
SyreN+: tai technologija, kurią galima naudoti tiksliajam ūkininkavimui. Pagal mėšle esantį N:P balansą ir augalo poreikius yra reguliuojamos purškimo normos.
Syre NP: augalams, kuriems reikia daugiau fosforo ir mažiau sieros, pavyzdžiui, kukurūzams. Iš dalies mėšlas gali būti rūgštinimas su fosforo, o ne su sieros rūgštimi.
Syre FeMaN: norint papildomą tręšti, pridedama magnio ar geležies sulfato. Be to, šios medžiagos sumažina iš mėšlo sklindančius kvapus.

Tinkamas paskleidimas

Ankstyvą pavasarį žolynuose reikėtų paskleisti kiek įmanoma daugiau mėšlo. Šiuo laiku galima sumažinti amoniako emisiją į orą, o augalai gerai įsisavina jiems reikalingą azotą. Jei mėšlas yra skleidžiamas pakrikai, žolynai užteršiami, nes nemažai mėšlo prilimpa prie augalo. Todėl reikėtų tręšti kiek galima anksčiau, kol dar žolynai yra mažesnio aukščio. Taip pat reikia įvertinti, kad skystu mėšlu patręštą žolyną bus galima šienauti ar jame ganyti gyvulius tik po 6 savaičių. Geriausia būtų, kad iš skystu mėšlu patrešto žolyno būtų gaminamas tik silosas, o gyvuliai ganomi tik žolynams atžėlus iš naujo.

Paskleidžiant skystą mėšlą su įterpimu, mažiau užteršiami žolynai, galima naudoti didesnę mėšlo paskleidimo normą, galima mėšlą paskleisti, kai žolė jau yra ūgtelėjusi.

Taigi, stengiantis kuo efektyviau panaudoti sukauptame mėšle esantį azotą, mėšlą reikia paskleisti kuo anksčiau pavasarį (norma – kiek įmanoma didesnė), kai tai leidžia oro sąlygos. Šylant orams ir artėjant vasarai, mėšle esančio azoto naudojimas tampa vis mažiau efektyvesnis.

Vaizdo informacija apie išbandomą srutų rūgštinimo technologiją

Mažinant amoniako emisiją: srutų rūgštinimo sistema bandoma ir Vokietijoje

Inovacijos: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos

„Ką pasėsi ... 2018“ – „agroverslo Meka“ (technologija pristatyta parodoje)

Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje

Rekomenduojame paskaityti

Srutų rūgštinimo technologijas išbandė septynios šalys

Paslaugos ūkininkaujantiems Vokietijoje – nuo sėjos iki derliaus realizavimo