Lenkijoje šiais metais užregistruoti jau 35 AKM protrūkiai kiaulių laikymo vietose. Didžioji dalis jų patvirtinti pietinėje ir vakarinėje Lenkijos dalyse, 6 židiniai – šiaurinėje pusėje.
Didžiausias AKM protrūkių skaičius fiksuojamas pastarosiomis savaitėmis – nuo liepos 5 dienos net 24 nauji ligos atvejai komerciniuose ir savo reikmėms laikomų kiaulių ūkiuose. Šiuose ūkiuose auginta nuo vienos iki daugiau kaip 2 tūkst. kiaulių. Kad liga neplistų toliau, visuose 35 židiniuose sunaikinta 28,4 tūkst. kiaulių.
VMVT primena, kad liepos viduryje AKM židinys buvo nustatytas ir Estijos (Harju apskrityje, Kili apylinkėje) komerciniame kiaulininkystės ūkyje (1,7 tūkst. kiaulių). Tai, kad Estijoje AKM protrūkis patvirtintas praėjus daugiau kaip 4 metams po paskutinio atvejo naminių kiaulių ūkyje ir nors didžioji dalis užkrėstų šernų teturi tik antikūnus ir virusas nėra nustatomas, parodo, kad AKM net ir praėjus nemažai laiko išlieka gyvybingas, randa biosaugos spragų ir sukelia didelių nuostolių kiaulininkystės sektoriui.
Lietuvoje ir Latvijoje šiemet AKM protrūkių kiaulių ūkiuose kol kas nenustatyta.
„Iš vienos pusės, galima pasidžiaugti – afrikinio kiaulių maro atvejų kiaulininkystės ūkiuose šiais metais dar neaptikome, tačiau virusas plinta aplinkinėse šalyse ir tai kelia susirūpinimą. Neramina AKM situacija tarp šernų – nors atvejų skaičius Lietuvoje nėra didelis, tačiau AKM pradėjo plisti. Jei metų pradžioje jis buvo randamas tik Ignalinos ir Plungės rajonų savivaldybėse, šiuo metu virusas išplito ir cirkuliuoja Ignalinos, Švenčionių, Vilniaus, Plungės ir Telšių rajonų savivaldybėse, tad bet kuriuo metu iš laukinės faunos gali patekti į ūkius. Be to, šios ligos pikas dažniausiai pasireiškia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, todėl kviečiame kiaulių augintojus ir toliau neatsipalaiduoti, atsakingai laikytis biologinio saugumo“, – sako VMVT direktorius Mantas Staškevičius.
Direktoriaus teigimu, šiuo metu Lietuvoje kiaules auginančiuose ūkiuose yra nuolat kontroliuojamas biologinio saugumo reikalavimų įgyvendinimas. Mūsų šalyje AKM šaltinis išlieka laukinė fauna – AKM yra patvirtintas 89 vietose 93 šernams (11 nugaišusių ir 82 sumedžiotiems).
Kiaulių laikytojai perspėjami neprarasti budrumo, stebėti auginamus gyvūnus ir atsakingai laikytis biologinio saugumo reikalavimų, padedančių apsisaugoti nuo pavojingos užkrečiamos ligos. Besilankydami miškuose, rinkdami miško gėrybes žmonės taip pat rizikuoja į savo ūkį parsinešti AKM virusą. Todėl svarbu užtikrinti, kad kiaulių laikymo vietoje nesilankytų pašaliniai asmenys, kartu su kiaulėmis nebūtų laikomi iš laukų, ganyklų parginti gyvuliai, šerti kiaules tik termiškai apdorotais pašarais.
Įtariančius AKM ligos atvejus ūkyje VMVT specialistai ragina nedelsiant pranešti vietos veterinarijos gydytojui arba VMVT teritorinio padalinio specialistams, skambinti nemokamu telefonu 8 800 40403.
