Šventiniu periodu, kai intensyvėja prekybos, aptarnavimo bei kiti panašūs darbai, Valstybinė darbo inspekcija primena šiuo metu galiojančius reikalavimus dėl kai kurių darbo laiko apmokėjimo ypatumų, darbo organizavimo.
Jei darbuotojas dirba prieššventinę dieną – darbo dienos (pamainos) trukmė trumpinama viena valanda. Jei darbuotojas toje pačioje darbovietėje dirba ir pagrindinį, ir papildomą darbą, darbo dienos trukmė prieššventinę dieną turi būti sutrumpinama bendrai viena valanda pagal visas darbuotojo pareigas toje darbovietėje.
Viršvalandžiai galimi tik darbuotojui sutikus. Naktinis darbas ar darbas švenčių ir poilsio dienomis, taip pat viršvalandžiai galimi esant būtinybei ar vykdant nepertraukiamą darbo procesą. Kitais atvejais viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba rašytinį darbuotojo prašymą. Asmenims iki 18 metų skirti dirbti viršvalandinį darbą yra draudžiama.
Darbuotojo viršvalandinis darbas per 2 dienas iš eilės neturi viršyti 4 valandų ir 120 valandų per metus (kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta iki 180 valandų).
Darbo laikas privalo būti tinkamai organizuojamas, apskaitomas ir apmokamas. Neapskaitomas viršvalandinis darbas laikomas nedeklaruotu; už darbo laiko apskaitos pažeidimus darbdaviui gresia bauda nuo 144 iki 1448 eurų.
Apmokėjimas už viršvalandžius. Darbdavys privalo vesti tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių apskaitą.
Kiekvienas dirbtas viršvalandis turi būti apmokamas pusę karto daugiau nei valanda dirbtą dieną (pvz., jei darbuotojo valanda įvertinta 10 eurų, tai už darbo valandą virš nustatytos darbo laiko normos privalu mokėti 15 eurų). Jeigu darbuotojas dirba nakties metu (nuo 22 valandos iki 6 valandos), jam taip pat turi būti papildomai puse karto daugiau apmokėta ir už dirbtas valandas naktį.
Jei dirbama švenčių ar poilsio dieną. Darbą poilsio ir švenčių dienomis galima organizuoti, jei darbuotojas su tuo sutinka – darbdaviui patartina gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.
Už darbą švenčių (bet kokiu atveju) ar poilsio dieną (kai darbas poilsio dieną nenumatytas pagal darbo grafiką) turi būti apmokama dvigubai. Jeigu darbuotojas pageidauja, kad už darbą poilsio dieną jam per mėnesį būtų suteikta kita poilsio diena, ši suteikta poilsio diena apmokama vidutiniu darbo užmokesčiu. Tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.
Jei norite prekiauti, teikti paslaugas asmeniškai – turite įsigyti verslo liudijimą ar kitą dokumentą, leidžiantį vykdyti veiklą. Jei tokio dokumento nėra, už komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus teisės aktai numato baudą nuo 144 eurų iki 289 eurų.
Šventinėmis dienomis gali kilti ir papildomų grėsmių saugai darbe. Jos susijusios su galimu alkoholio vartojimu, neblaiviais darbuotojais. Valstybinė darbo inspekcija primena, kad darbdavys teisiškai atsako už neblaivių darbuotojų nušalinimą nuo darbo; bauda numatyta ir darbo vietoje esančiam neblaiviam darbuotojui.