Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Rugiapjūtės darbams įsibėgėjus, išvenkime nelaimių
Jurgita Bieliauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbų saugos specialistė
2017-08-23
Rugpjūtis – intensyvių darbų laikotarpis žemės ūkyje. Pagal nelaimingų atsitikimų statistiką, žemės ūkis yra viena pavojingiausių ekonominės veiklos sričių po transporto, statybų ir miškininkystės. Pavojingiausi darbai žemės ūkyje yra mechanizatorių, gyvulininkystės darbuotojų, sandėliavimo (pakrovimo – iškrovimo) bei statybos, remonto ir kt. Kur tyko pavojai, prasidėjus javapjūtei?
Žinoma, pirmiausia atliekant grūdų sandėliavimo darbus: darbuotojų užpylimas grūdais, žirniais ir pan., nukritimas nuo sandėlių estakados, konteinerių, grūdų saugojimo bokštų ir t. t.
Nelaimingi atsitikimai darbe ir nelaimingi atsitikimai pakeliui į darbą ar iš darbo pagal jų pasekmes skirstomi į lengvus, sunkius ir mirtinus:
Pagal nukentėjusiųjų skaičių nelaimingi atsitikimai darbe skirstomi į pavienius atsitikimus darbe, kai traumą patiria vienas darbuotojas, ir grupinius nelaimingus atsitikimus darbe, kai traumą patiria daugiau negu vienas darbuotojas.
Kokie veiksniai lemia nelaimingus atsitikimus darbe, dėl kurių darbuotojas gali būti traumuotas?
Dažniausiai tai būna žmogaus nukritimas iš aukščio, į gylį, įvairių daiktų (krovinių, ruošinių, įrenginių, mechanizmų, statinių, jų dalių, žemių kritimas, virtimas, poslinkis) nukritimai ant žmonių, taip pat veikiantys įrenginiai, mechanizmai, transporteriai, konvejeriai, lekiantys ruošiniai, skeveldros, pavojingos, kenksmingos medžiagos bei gyvūnų poveikis.
Pagrindine nelaimių darbe priežastimi galima įvardyti nesaugias darbo sąlygas, taip pat dažnai lemia kolektyvinių priemonių neįrengimas, netinkamas pavojingų darbų organizavimas, vykdymas. Darbuotojai neretai dirba su techniškai netvarkinga įranga, technikos remonto darbai atliekami jos neatjungus. Nepamirškime ir darbo priemonių konstrukcijų trūkumų, eismo taisyklių nesilaikymo, taip pat gyvenimiškos patirties stokos arba polinkio rizikuoti.
Kokių priemonių reikia imtis darbdaviams, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų darbe?
Pirmiausia, visi darbdaviai turi turėti žinių darbuotojų saugos ir sveikatos srityje ir įgyti atitinkamus atestatus. Periodiškai ir tinkamai atliekamas instruktavimas yra efektyvi prevencinė nelaimingų atsitikimų darbo vietoje priemonė. Įsigijus naujos technikos ar padargų, darbuotojai turi būti supažindinami su jų valdymu, specifika ir kt. Darbuotojo aprūpinimas asmeninėmis apsaugos priemonėmis taip pat sumažina nelaimingo atsitikimo darbe riziką. Žinodamas saugius darbo atlikimo būdus, darbuotojas dirbs efektyviau ir nekels pavojaus savo ir bendradarbių sveikatai ir gyvybei.
Dėl nelaimingo atsitikimo darbdaviui gali būti taikoma tiek administracinė atsakomybė, t. y. skiriama bauda, tiek, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, gali grėsti laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Į pagalbą – LŽŪKT specialistai
Nelaimingi atsitikimai žemės ūkyje įvyksta ne tik dėl netvarkingos technikos, bet ir dėl darbuotojų mokymo stokos, jų neteisingų veiksmų. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) darbų saugos specialistai gali įvertinti ūkio situaciją ir patarti, ką reikėtų padaryti, kad ūkis atitiktų visus darbų saugos reikalavimus. Specialistai atlieka visas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas: parengia privalomus vidinius norminius dokumentus (instrukcijas, įsakymus, pareiginius nuostatus ir kt.), instruktuoja darbuotojus, dalyvauja nelaimingų atsitikimų tyrimuose ir konsultuoja visais rūpimais darbų saugos klausimais, taip pat atlieka tęstinę ūkio ar įmonės priežiūrą.
Naudodamiesi konsultantų paslaugomis, galėsite būti ramūs, kad siekdami apsaugoti darbuotojus padarėte viską, kas įmanoma. Kiekvienas darbdavys, kuris laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, patiria mažiau įtampos ir išlaidų: sumažėja rizika darbo vietose, darbuotojų kaita, nedarbingumas, rečiau įvyksta nelaimingų atsitikimų. Kreipkitės.
