Rizikos vertinimas darbe – niekada nesibaigiantis procesas

LŽŪKT informacija

2018-01-10

Statistika rodo, kad vos neįvykę nelaimingi atsitikimai ir avarijos vėliau virsta nelaimingais atsitikimais. Norėdamas užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką, pirmiausia privaloma įvertinti riziką. Rizikos vertinimas – sveikatos ir saugos vadybos pagrindas ir vienas iš darbdaviams nustatytų teisinių įpareigojimų. Kada šis procesas baigiamas? Niekada. Pavojai turi būti reguliariai peržiūrimi ir stebimi. Įvertinti riziką padės keletas pagrindinių veiksmų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Rizikos vertinimas – tai įvairios sveikatai ir saugai gresiančios rizikos, atsirandančios dėl darbdaviams, darbuotojams ir šeimos nariams darbo vietoje kylančių pavojų, vertinimo procesas. Tai sisteminis visų darbo aspektų tyrimas, atliekamas siekiant įvertinti:

dėl ko gali būti patirti sužalojimai arba sužeidimai;
ar pavojus galima pašalinti;
jeigu ne, kokios prevencinės arba apsaugos priemonės yra arba turėtų būti įdiegtos siekiant suvaldyti riziką (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra: http://osha.europa.eu/en).

Rizikos vertinimas turėtų būti išdėstytas raštu.

Pavojų vertinimas

Rezultatų aiškinimas

Rizikos vertinimo etapai

Rizika vertinama atliekant penkis pagrindinius veiksmus:

1 VEIKSMAS. Pavojų nustatymas ir aprašymas

Web-pav3

Turite nustatyti visus galimus pavojus, susijusius su jūsų veikla, ir asmenis, kuriems gresia atitinkama rizika. Privalote apsvarstyti kiekvieną jūsų verslui svarbų veiksnį ir aspektą. Pavojus yra tai, kas gali padaryti žalos, pradedant žala turtui, nedideliais sužalojimais ir nedidelėmis sveikatos problemomis ir baigiant sužalojimais, dėl kurių žmonės tampa neįgalūs, suserga ar netgi miršta. Kad nebūtų pražiūrėtas nė vienas pavojus arba kuriam nors jūsų verslo aspektui nebūtų skirta daugiau dėmesio negu kitam, galima taikyti HEEPO principą (angl. Human, Equipment, Environment, Product, and Organisation – „žmogus, įranga, aplinka, produktas ir organizavimas“), kuris padės susidaryti bendrą jūsų veiklos vaizdą.

Apsvarstykite visus toliau nurodytus veiksnius, susijusius su jūsų įmone.

Žmogus: fizinio arba psichinio pajėgumo stoka, žinių arba įgūdžių trūkumas, kompetencijos trūkumas, netinkamas požiūris arba elgesys.
Įranga: mašinos, rankiniai įrankiai, programinė ir techninė įranga, stalai ir kėdės.
Aplinka: apšvietimas, triukšmas, klimatas, temperatūra, vibracija, oro kokybė arba dulkės.
Produktas: pavojingosios medžiagos, sunkūs kroviniai ir aštrūs arba įkaitę objektai.
Organizavimas: darbo vietos išdėstymas, darbo užduotys, darbo laikas, pertraukos, pamainų sistemos, mokymas, darbo sistemos, komunikacijos, grupinis darbas, bendravimas su lankytojais, socialinė parama arba savarankiškumas (Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra).

Pasivaikščiokite po savo darbų vietą ir atkreipkite dėmesį į:

darbuotojų gerąją ir blogąją patirtį;
saugias ir pavojingas (neprižiūrimas) mašinas ir įrenginius;
pavojingas vietas;
nestabilų arba minkštą pagrindą;
grindų angas ir didelius nuolydžius;
struktūriškai silpnas vietas arba pažeidimus;
visuomenei skirtus įėjimus;
žmones, kuriems gresia rizika (darbuotojus, tiekėjus, subrangovus, lankytojus, savo šeimą);
chemines medžiagas ir jų laikymo ir tvarkymo būdą;
transporto priemones ir jų judėjimą.

Apgalvokite savo darbų vietas ir darbinę veiklą

Norint tiksliau nustatyti pavojus, sudėtingą veiklą jums gali reikėti padalyti į paprastesnius darbus.
Galimus pavojus aptarkite su jūsų darbų vietoje dirbančiais žmonėmis. Gali būti, kad šiuos darbus atliekantiems žmonėms geriausiai pavyks nustatyti pavojus ir pasiūlyti sprendimus. Žmonės – tai samdomi darbuotojai, jūsų tiekėjai ir subrangovai, galbūt ir jūsų šeima.
Nustatydamas pavojus, įvertinkite ne tik savo pagrindinę veiklą. Visada atkreipkite dėmesį į pagalbinę veiklą, pvz., techninės priežiūros, valymo ir parengiamuosius darbus, inventorizavimą, gręžinių gręžimą, t. y. darbus, kurie gali būti atliekami tik retkarčiais, tačiau dėl to, kad atliekami nedažnai, gali būti dar pavojingesni.
Įvertinkite už jūsų ūkio valdų ribų vykdomą veiklą, pvz., pasėlių ir gyvulių vežimą.
Jeigu ūkio valdoje gyvena darbuotojai ir jų šeimos arba jeigu ūkis yra jūsų šeimos gyvenamoji vieta, ypatingą dėmesį skirkite jų saugai, sveikatai ir kasdieniams poreikiams.
Jeigu jūsų darbų vietoje lankosi mokyklų auklėtiniai, turistai arba pirkėjai, atminkite, kad jie yra dar pažeidžiamesni, nes nepažįsta darbų vietos, – jūs esate atsakingas už jų saugumą.
Vaikams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms ir visiems, kurių sveikatos būklė yra prastesnė, gresia didesnė rizika, tokie asmenys gali turėti ypatingų poreikių.
Nederėtų pamiršti darbuotojų migrantų ir sezoninio personalo.

Apsvarstykite anksčiau pasitaikiusias problemas ir įvykusius incidentus bei jų pasekmes. Statistika rodo, kad vos neįvykę nelaimingi atsitikimai ir avarijos vėliau virsta nelaimingais atsitikimais. Mokykitės iš savo ir (arba) savo kolegų ir kaimynų patirties.

2 VEIKSMAS. Pavojų įvertinimas siekiant nustatyti rizikos lygį

Užduokite sau klausimą: „Kas blogo gali nutikti?“ Nustatę pavojus, sudarykite jų sąrašą ir suteikite jiems numerius. Šis sąrašas jums padės nepraleisti nė vieno pavojaus; išvengti kartojimosi; atlikti rizikos vertinimą. Rizika priklauso nuo kelių veiksnių, t. y.:

pavojaus pasireiškimo tikimybės (galimybės);
pasireiškusio pavojaus pasekmių sunkumo;
pavojaus poveikio dažnumo ir trukmės;
populiacijos, t. y. žmonių, kuriems daromas poveikis, skaičiaus.

Praktiniais sumetimais paprastai atsižvelgiama į du iš šių veiksnių (vertinimo parametrų) – tikimybę ir sunkumą. Tikimybė (arba galimybė) yra pavojaus pasireiškimo tikėtinumas. Jai įtakos turi jau taikomos saugos ir atsargumo priemonės. Pvz., jeigu svirno palėpėje įrengti turėklai, nukritimo pavojus bus mažesnis.Vertinti riziką nėra sunku. Eidami per kelią, kiekvienąkart mintyse įvertiname riziką. Visi žinome, kad kertant kaimo kelią gresia kitokia rizika nei einant per judrią miesto gatvę.

Pvz., traktoriaus apsivertimo rizika priklauso nuo vairuotojo apsaugos.

Web-pav5

Sunkumas rodo pasekmės (sužalojimo, susirgimo, žalos) dydį. Jam įtakos turi pavojaus pobūdis. Norėdamas nustatyti pavojaus pasekmių sunkumą, aprašykite galimas pavojaus pasekmes.

Pavyzdžiui, nukritimas iš aukščio automatiškai siejamas su dideliu sunkumu, nes nukritus galima žūti.

3 VEIKSMAS. Prevencinių ir apsaugos priemonių nustatymas

Nustatykite priemones, taikytinas norint kuo labiau sumažinti riziką. Priimdamas sprendimus dėl priemonių, paisykite bendrųjų prevencijos principų:

1. rizika mažinama tokia tvarka: a) šalinamas pavojaus šaltinis; b) keičiamas pavojaus šaltinis; c) mažinami šaltinio keliami pavojai; d) izoliuojamas pavojaus šaltinis; e) personalas apsaugomas naudojant asmenines apsaugos priemones arba kitokias priemones;

2. mažinama žmogaus klaidų galimybė;

3. vykdoma sveikatos priežiūra.

Paskirkite už kontrolės priemonių įgyvendinimą atsakingus asmenis ir sudarykite šių priemonių įgyvendinimo grafiką.

4 VEIKSMAS. Veiksmų įgyvendinimas

Laikydamiesi plano, įgyvendinkite pasirinktas priemones. Kartu su paskirtaisiais asmenimis reguliariai tikrinkite, kokia pažanga padaryta. Pasirūpinkite, kad problemos, kurių iš karto negalima išspręsti visam laikui, būtų išspręstos laikinai, kol bus galima rasti galutinį sprendimą. Pvz., sužalojimo rizika, gresianti dirbant grandininiu pjūklu, priklauso nuo grandininio pjūklo savybių ir turimų asmeninių apsaugos priemonių.

5 VEIKSMAS

Atminkite, kad visų pavojų pašalinti negalite, tačiau galite juos suvaldyti. Liekamoji rizika – tai rizika, kuri lieka pritaikius atitinkamas kontrolės priemones. Jas įgyvendinus, būtina iš naujo įvertinti pavojų atsižvelgiant į naujas aplinkybes. Dėl pritaikytų priemonių dabar pavojaus pasireiškimo tikimybė veikiausiai bus mažesnė. Sunkumas išliks toks pats, nes, pavojui pasireiškus, pasekmės nesikeis.

Kada šis procesas baigiamas? Niekada. Pavojai turi būti reguliariai peržiūrimi ir stebimi. Žmonės keičiasi, infrastruktūra dėvisi, įrenginiai ir mašinos pakeičiami kitais, transporto priemonėse sumontuojama papildoma įranga, technologijos tobulėja, todėl rizikos vertinimus turėsite nuolat atnaujinti. Kai kurie pavojai savaime išnyksta pašalinus jų šaltinį (pvz., seną traktorių pakeitus moderniu), tačiau gali atsirasti naujų pavojų. Pavojai gali kisti kartu su metų laikais. Tai, kas saugu vasarą, gali būti pavojinga žiemą (pvz., dėl slidžių paviršių, parazitų atsiradimo). Privalote nuolat vertinti naujausius pasikeitimus. Po kiekvieno svarbaus pokyčio peržiūrėkite ir iš naujo įvertinkite galimus pavojus ir riziką. Žmonėms pavedant atlikti kokį nors darbą, visada reikia išsiaiškinti įvairius jo aspektus, kad ir koks paprastas ar sudėtingas būtų tas darbas.

Parengta pagal Europos Komisijos leidinį „Darbuotojų sveikatos apsauga ir saugos užtikrinimas žemės ūkio, gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės ir miškininkystės srityse“