Privalomasis darbuotojų sveikatos tikrinimas – ką naudinga žinoti?

Toma Eidintaitė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės jaunesnioji buhalterinės apskaitos konsultantė

2023-05-08

Norintys pradėti dirbti arba jau dirbantys tam tikrų profesinių grupių darbuotojai apie privalomąjį darbuotojų sveikatos patikrinimą žino. Vis tik dar kyla klausimų apie šio patikrinimo organizavimo ir apmokėjimo tvarką.

Privalomojo darbuotojų sveikatos patikrinimo tvarką reglamentuoja LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnis bei LR darbo kodekso 111 straipsnio 2 punktas.

Būtent LR darbo kodekso 111 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad laikas, skirtas privalomajam darbuotojų sveikatos patikrinimui, yra įtraukiamas į darbo laiką. Prievolė tikrintis sveikatą tam tikroms profesijų grupėms ir apmokėjimo klausimai įvardijami LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsnyje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. nurodoma, kad privalomai sveikata turi būti tikrinama:

darbuotojų iki 18 metų – jiems įsidarbinant ir periodiškai kiekvienais metais, iki jiems sukanka 18 metų;
darbuotojų, kurių darbo vietos profesinės rizikos įvertinimo rezultatai rodo, kad kyla ar gali kilti rizika darbuotojų saugai ir sveikatai, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
darbuotojų, dirbančių naktimis ir pamainomis, – jiems įsidarbinant ir periodiškai pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos patikrinimo grafiką;
neįgaliųjų – jiems įsidarbinant ir pasikeitus jų darbo sąlygoms.

Kada tikrintis ir kaip apmokama?

Būtina darkart pažymėti, kad privalomi sveikatos patikrinimai turi būti atliekami darbo laiku, o darbuotojui už šį laiką turi būti apmokama. Laikas, skirtas privalomajam sveikatos patikrinimui, yra apmokamas kitokia tvarka nei faktiškai dirbtas laikas, kurio metu darbuotojas vykdė savo pareigas. Ši išvada grindžiama LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 str. 1 punktu, kur nustatyta, kad už laiką, kurio metu darbuotojai tikrinasi sveikatą, darbdavys privalo darbuotojui mokėti jo vidutinį darbo užmokestį.

Svarbu nepamiršti, kad toks laikas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje gali būti žymimas ankščiau galiojusiu simboliu „MD“ arba bet kokiu kitu žymėjimu, padedančiu suprasti, kad tam tikras laikas buvo skirtas sveikatai tikrinti.

Privalu žinoti, kad sveikatos pasitikrinimas gali būti inicijuojamas ir paties darbuotojo, jeigu jis pajunta ar įtaria neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, kaip nustatyta LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme. Tokiu atveju žinotina, kad darbuotojui vidutinis darbo užmokestis už laiką, kurį jis sugaišo tikrindamasis sveikatą, turi būti mokamas tik tuo atveju, jeigu sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. Jeigu sveikatos priežiūros įstaiga tokio fakto nekonstatuoja, darbdavys už laiką, kuomet darbuotojas savo iniciatyva tikrinosi sveikatą, vidutinio darbo užmokesčio mokėti neprivalo.

Darbdavys taip pat turėtų žinoti, kad remiantis LR pelno mokesčio įstatymo 17 straipsniu, sveikatos tikrinimo išlaidos yra laikomos įprastomis darbdavio išlaidomis ir priskiriamos leidžiamiems atskaitymams.