Gegužės 24 d., antradienis | 22

Per metus profesinių ligų sumažėjo penktadaliu, tačiau daugiau nei 60 proc. jų – kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai

Valstybinė darbo inspekcija
2022-04-28

Lietuvos profesinių ligų registro duomenimis, per 2021 m. užregistruotos 273 profesinės ligos – tai beveik 20 proc. mažiau nei 2020 m. (333 ligos). Per pastaruosius metus, net du trečdalius (62,3 proc.) profesinių ligų sudarė kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai, dar daugiau nei 20 proc. – nervų sistemos ligos. Balandžio 28 d. minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos diena, specialistai ragina atkreipti dėmesį, į populiarėjančio nuotolinio darbo rizikas.

Nuotolinis darbas turi privalumų, jis suteikia galimybę palaikyti geresnę profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, sutaupyti laiko, kuris skiriamas kelionėms į darbą. Tačiau darbas namuose taip pat turi ir trūkumų. Jis gali paskatinti darbuotojų socialinę izoliaciją ir kaulų-raumenų sistemos sutrikimus, pavyzdžiui, nugaros skausmą dėl ilgo sėdėjimo ir prastų ergonominių sąlygų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

„Darbo aplinkoje labiausiai pažeidžiamos kūno vietos yra apatinė nugaros dalis, būtent šios dalies ligų ir traumų kasmet nustatoma daugiau nei 60 proc. Likusieji - kaklo, pečių, rankos ir plaštakos sričiai. Dauguma šių sutrikimų atsiranda dėl neergonomiškos darbo vietos. Per pastaruosius keletą metų pastebime, jog darbuotojai vis dažniau skundžiasi apatinių galūnių skausmais – tai rodo statinio darbo krūvio augimą, kuris siejamas su skaitmenizavimu ir pandemija, kuri šį procesą pagreitino“, – teigia Lietuvos ergonomikos asociacijos (LEA) viceprezidentė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius TECH) dr. Aušra Stankiuvienė.

2020 m. COVID-19 pandemijos įkarštyje didelė dalis įmonių persiorientavo į nuotolinį darbą. Tai gerokai padidino raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų riziką darbuotojams, kurie neturėjo galimybės namuose įsirengti ergonomiškos ir specialiai darbui pritaikytos vietos. Pasak dr. A. Stankiuvienės, kaulų ir raumenų sistemos sutrikimai yra daugialypės kilmės ir glaudžiai susiję su ergonominiais, darbo organizavimo, darbo aplinkos ir psichosocialiniais veiksniais, tad siekiant jų išvengti svarbiausia tinkamai nustatyti pavojus ir įvertinti riziką ne tik darbo vietoje, bet ir dirbant namuose.

Nuotolinio darbo keliamos profesinės rizikos vertinimas – įmanomas?

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vyr. specialistė Nerita Šot sako, kad siekiant sumažinti kaulų-raumenų sistemos sutrikimų riziką, nuotolinis darbas turėtų būti įtrauktas į darbdaviui privalomą atlikti rizikos vertinimą. Kiekvienas dirbantysis, nesvarbu kur yra jo darbo vieta, turi turėti saugias ir sveikas darbo sąlygas, žinoti pagrindinius savo darbo aplinkos rizikos veiksnius ir mokėti juos kontroliuoti.

„Yra parengta nemažai internetinių pagalbinių priemonių, kontrolinių sąrašų, tad pasitelkiant šias, visiems internetu prieinamas, priemones galima įvertinti kaulų-raumenų sistemos sutrikimų riziką visose darbo vietose. Svarbu darbdaviams ir darbuotojams glaudžiai bendradarbiauti. Kalbėdamiesi apie pavojus darbo aplinkoje, jie ne tik dalinasi savo įžvalgomis, rengia prevencijos planus, bet ir didina informatyvumą, kuris padeda mažinti riziką, o tai matome pastaruosius keletą metų mažėjančioje profesinių ligų statistikoje“, – teigia N. Šot.

Ergonomikos specialistė dr. A. Stankiuvienė priduria, jog galima išskirti tris pagrindinius fizikinius rizikos veiksnius: tinkamą apšvietimą, triukšmo parametrų ir mikroklimato parametrų reguliavimą. Dirbant iš namų, naudojantis technologijomis, vis dažniau pastebimas naujas reiškinys – technostresas. Atsakomybė, už darbuotoją, kuris dirba namuose tenka darbdaviui. Svarbiausia jo užduotis – apmokyti darbuotoją, kaip teisingai įsirengti darbo vietą ir ergonomiškai dirbti tam, kad būtų išvengta problemų ateityje.
Dr. A. Stankiuvienė dalinasi 3 esminiais ergonomiškos darbo vietos principais, kurių reiktų laikytis:

  1. Tinkamai pasirinkti darbo vietą – svarbu turėti gerą natūralios ar dirbtinės šviesos šaltinį, kuris nevargintų akių. Taip pat pasirinkti gerai vėdinamą patalpą. Pasirūpinti, kad joje būtų kuo mažiau dėmesį blaškančių pašalinių garsų.
  2. Pasirūpinti kokybiškais ir darbui pritaikytais baldais. Kėdė ir stalas turėtų būti reguliuojamo aukščio, kompiuterio ekranas pakeltas akių lygyje ir per ištiestą ranką nuo dirbančio žmogaus.
  3. Stebėti pojūčius kūne, daryti dažnesnes pertraukas darbo metu ir mankštintis. Bent keletui minučių atsistoti, pavaikščioti po namus, pajudinti galvą, pečius, riešus, kad ilgą laiką būdami statinėje pozicijoje nevargtų ir nesusilpnėtų raumenys.

Dr. A. Stankiuvienė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu sparčiai populiarėja sėdimas darbas ant gimnastikos kamuolių ar balansinių kėdžių vietoje įprastų. „Taip dirbant svarbu išlaikyti neutralią laikyseną ties sąnarių jungtimis, ypatingą dėmesį skiriant apatinei kūno daliai, ties klubo sąnariu – didesnė apkrova turėtų būti pėdose ir atraminėse jos dalyse. Sėdėjimas ant kamuolių rekomenduojamas iki dvidešimties minučių, o pajutus įtampą, diskomfortą ar nuovargį reiktų nelaukti skausmo ir jį pakeisti ergonomiška kėde“, – teigia ji.

Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistė N. Šot ragina nepamišti, jog kaulų-raumenų sistemos sutrikimai yra dažniausia visoje Europoje su darbu susijusi sveikatos problema, dėl kurios darbuotojai dažniau ir ilgesnį laiką nedirba, tampa mažiau produktyvūs arba yra priversti išeiti į išankstinę pensiją.

„Raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų prevencijos ir valdymo priemonės dažnai yra paprastos ir nebrangios, o tai parodyti yra vienas iš pagrindinių Europos saugių darbo vietų kampanijos „Saugiose darbo vietose mažesnis krūvis“ tikslų.

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) nuo 2020 m. iki 2022 m. visoje Europoje vykdo saugių darbo vietų kampaniją, kuria siekia informuoti apie su darbu susijusius raumenų ir kaulų sistemos sutrikimus ir jų prevencijos svarbą, skatinti darbdavius, darbuotojus bendromis jėgomis užkirsti kelią kaulų ir raumenų sistemos sutrikimams darbe“, – dalinasi N. Šot.

Agroakademija.lt rekomenduoja pasižiūrėti

OiRA – nemokamas, interaktyvus profesinės rizikos vertinimas

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.