Pavojingų darbo saugos pažeidimų kaina: kas mokės daugiau?

2025-02-05

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad laikytis darbų saugos reikalavimų yra būtina siekiant apsaugoti darbuotojų gyvybę ir sveikatą. Tačiau įmonės, kuriose šie reikalavimai ignoruojami, netrukus pajus finansines pasekmes – didesnes socialinio draudimo įmokas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas pabrėžia, kad įmonės gali būti priskiriamos aukštesnei nelaimingų atsitikimų socialinio draudimo tarifų grupei, jei jose įvyko sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų dėl darbdavio neįgyvendintų teisės aktų reikalavimų, be to – jei įmonių patikrinimų metu VDI inspektoriai priima sprendimą sustabdyti darbus arba darbo vietose nustato, kad neįvertintos kritinės rizikos, tokios kaip kritimo iš aukščio, apsinuodijimo cheminėmis medžiagomis, įrenginių virtimo ar grunto griūties galimybės, ir nėra numatytos prevencijos priemonės.

„Draudėjai, kuriems priskirta pirma, antra ar trečia nelaimingų atsitikimų draudimo tarifų grupė, gali būti perkelti į atitinkamai aukštesnę – antrąją, trečiąją ar ketvirtąją – tarifų grupę, jei VDI pateikia „Sodrai“ informaciją apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus“, – teigia S. Balčiūnas. Jis akcentuoja, kad darbdaviai apie tikrinimo metu nustatytus pažeidimus yra informuojami tiesiogiai inspektavimo metu ir per įmonių tikrinimo klausimynus, kuriuose pateikiami reikalavimai pašalinti pažeidimus.

2024 m. sausio 1 d.–gruodžio 31 d. laikotarpiu VDI inspektoriai įmonėms išrašė net 149 reikalavimus R1, nurodydami pašalinti darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus, kurie lemia įmonės perkėlimą į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe draudimo tarifų grupę. Šios įmonės nuo 2025 m. sausio 1 d. turi mokėti didesnes socialinio draudimo įmokas.

Pasak S. Balčiūno, didžiausias reikalavimų R1 skaičius buvo užfiksuotas šiuose sektoriuose: statybos (38,93 proc.); apdirbamosios gamybos (24,83 proc.); žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės (10,74 proc.); didmeninės ir mažmeninės prekybos bei transporto priemonių remonto (10,07 proc.); transporto ir saugojimo (8,72 proc.); vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo (2,68 proc.); administracinės ir aptarnavimo (2,01 proc.); finansinės ir draudimo (0,67 proc.); profesinės, mokslinės ir techninės (0,67 proc.); informacijos ir ryšių (0,67 proc.) įmonėse.

Teritoriniu požiūriu daugiausia reikalavimų surašyta Kauno (61,74 proc.), Šiaulių (14,76 proc.) ir Vilniaus (13,42 proc.) rajonų ir miestų savivaldybėse.

VDI ragina įmonių vadovus ir atsakingus asmenis susipažinti su darbuotojų saugos ir sveikatos tikrinimo klausimynais bei užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Kiekvienas pažeidimas ne tik kelia pavojų darbuotojams, bet ir tiesiogiai paveikia įmonės finansinius rodiklius.

Nelaimingas atsitikimas ūkyje – ką daryti?

Žemės ūkis – viena iš pavojingiausių ekonominės veiklos sričių. Nors ūkininkai vis daugiau dėmesio skiria darbuotojų saugai ir sveikatai, atskirais atvejais to dar nepakanka. Kartais trūksta ir vidinės kontrolės. Nelaimingi atsitikimai čia įvyksta ne tik dėl netvarkingos technikos, bet ir dėl to, kad darbuotojai laiku ne instruktuojami darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ar mokymo stokos. Rimtas darbdavio požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą konsultuojantis su profesionaliais konsultantais – labai svarbus profilaktinis darbas. Tai suprantantys ūkininkai kasmet renkasi Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) darbų saugos konsultantų paslaugas ir konsultacijas.

„Vykstame pas klientus visoje Lietuvoje. Įvertiname ūkio ar verslo įmonės situaciją, patariame, ką reikėtų daryti, kad jie atitiktų visus darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Parengiame privalomus vidinius norminius dokumentus – instrukcijas, įsakymus, pareiginius nuostatus, įvairias tvarkas, instruktuojame darbuotojus. Taip pat dalyvaujame nelaimingų atsitikimų tyrimuose ir konsultuojame klientus visais rūpimais darbuotojų saugos ir sveikatos ir priešgaisrinės saugos klausimais, atliekame tęstinę ūkio ar įmonės priežiūrą. Tad kviečiu dalintis atsakomybe. Žemės ūkis – mūsų specializacija. Į ją esame įsigilinę iki smulkmenų“, – teikiamas paslaugas vardijo LŽŪKT darbų saugos specialistė Audronė Kirijenkienė.

Kaip minėta, labai svarbūs yra darbuotojų mokymai. Konsultavimo tarnyba yra parengusi 8 val. nuotolinius mokymus pagal programą „Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų ir atsakingų asmenų, kuriems pavesta kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti mokymo programą“. Išklausę mokymus, dalyviai gauna neterminuotai galiojantį pažymėjimą. Taip pat organizuojami mokymai „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymo programa“ (kodas 296162003, 16 akad. val.) bei „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų kvalifikacijos tobulinimo mokymo programa“ (kodas 296162067, 8 akad. val.). Mokytis galima bet kada sistemoje www.ikmis.lt. Kviečiame registruotis.

Taigi, nereikėtų galvoti – mano ūkyje ar įmonėje taip nenutiks. Geriau imtis visų reikalingų priemonių, kad tikrai nenutiktų.

Parengta pagal VDI, LŽŪKT informaciją