Gruodžio 30 d., pirmadienis | 24
Nelaimė savaitgalį priminė, kad žemės ūkio darbai – vieni pavojingiausių
Valstybinė darbo inspekcija
2017-05-15
Savaitgalį Alytaus rajone įvykusi šiurpi nelaimė, kai traktorius pervažiavo ir pražudė vyrą, dar kartą priminė, kad žemės ūkio darbai yra vieni pavojingiausių. Siekiate, kad ūkyje nebūtų pažeidimų? Kreipkitės į LŽŪKT Darbų saugos grupės specialistus.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Darbų saugos grupės specialistai įvertins Jūsų ūkio situaciją ir patars, ką reikėtų padaryti, kad ūkis atitiktų darbų saugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus. Specialistai atlieka darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas: parengia privalomus vidinius norminius dokumentus (instrukcijas, įsakymus, pareiginius nuostatus ir kt.), instruktuoja darbuotojus, dalyvauja nelaimingų atsitikimų tyrimuose ir konsultuoja visais rūpimais darbų saugos klausimais. Taip pat atlieka tęstinę ūkio ar įmonės priežiūrą.
Nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje priežastys
VDI informuoja, kad taip nutinka todėl, kad bendrovėse, individualiuose ūkiuose naudojama netvarkinga technika, neapsaugotos įrenginių judančios dalys, užkertančios galimybes darbuotojams patekti į pavojingas zonas, nevykdoma naudojamos technikos techninės būklės kontrolė. Darbininkai, paskirti dirbti su žemės ūkio technika, neinstruktuojami saugos ir sveikatos darbe klausimais, nesupažindinami su įrenginio gamintojo nustatytais įrenginio eksploatacijos darbų saugos ir sveikatos reikalavimais. Taip pat neįvertinama pavojų sukeliama profesinė rizika. Be to, ir patys darbuotojai, nežinodami, kaip elgtis vienu ar kitu atveju (pvz., sugedus įrenginiui), rizikuodami susižaloti, patys imasi darbų (veiksmų), kuriems trūksta įgūdžių ir profesionalumo.
Anot VDI atstovų, per pastaruosius dešimt metų šalies žemės ūkyje įvyko 1140 nelaimingų atsitikimų darbe. Iš kurių 1002 buvo lengvi (7,9 proc. iš visų lengvų šalyje), 86 – sunkūs (15,2 proc. iš visų sunkių) ir 52 mirtini (21,3 proc. iš visų mirtinų arba kas penktas šalyje) nelaimingi atsitikimai darbe. Skaičiuojant mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe dažnumą (100 tūkst. darbuotojų) 2016 m. rodiklio lygis buvo 21,9, o tai yra 5,9 karto daugiau negu vidurkis šalyje (3,7).
Tokia situacija žemės ūkyje susiklostė dėl darbo kultūros – 12,7 proc. visų sunkių ir 20,5 proc. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe įvyksta neblaiviems darbuotojams. Būdami neblaivūs 50,0 proc. darbuotojų patyrė mirtinas traumas dėl gyvūnų (bulių) poveikio, 40,0 proc. – nukritę iš aukščio, 33,3 proc. buvo traumuoti veikiančių įrenginių ar mechanizmų.
Dirbantys neblaivūs darbuotojai nesugeba laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. Kas trečias mirtiną traumą patyręs neblaivus darbuotojas nesilaikė privalomų taisyklių ir instrukcijų. O taip pat darbdaviai nevertina darbo priemonių atitikimo darbų saugos taisyklėms, neužtikrina vidinės kontrolės. Beveik aštuoni procentai darbuotojų buvo sunkiai ir mirtinai traumuoti atlikdami pavojingus darbus. Be to, šiuo atveju iš 11 darbuotojų 4 (34,6 proc.) dirbo neblaivūs.
Nepakankamai rūpinamasi darbuotojais, kurių darbo stažas ūkiuose yra iki vienerių metų. Kas trečias (32,3 proc.) nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta būtent šiai darbuotojų kategorijai. Darbinių įgūdžių įsisavinimui būtina skirti patyrusius darbuotojus, kurie padėtų naujiems darbuotojams tapti profesionaliais specialistais.
Suprantama, kad žemdirbiai dirba sudėtingomis, kartais labai nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Tačiau ūkių vadovai privalo reikliau įgyvendinti darbų saugos reikalavimų nuostatas, įvertindami visus pavojus ir jų riziką, rasti būdus atitinkamam darbuotojų skatinimui ir motyvavimui.
