• Temos
• Darbuotojų sauga ir sveikata

Kancerogenai žemės ūkyje – kraupi statistika. Nauji iššūkiai ir ligos

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2018-11-01

© LŽŪKT nuotr.

Pavojingų medžiagų poveikis Europos darbo vietose yra paplitęs daug labiau nei mano dauguma žmonių. Žemės ūkis – ne išimtis. Jungtinių Tautų bei Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pesticidais sunkiai apsinuodija apie 3 milijonus žemės ūkio darbuotojų (apie 18 000 miršta). Siekiant užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą bei visuomenės ekonominę sėkmę, būtina pašalinti arba bent jau veiksmingai valdyti patiriamą pavojingų medžiagų poveikį. Apie tai buvo kalbama spalio 30 d. žemdirbiams skirtame seminare „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis“. Seminarą organizavo Valstybinėje darbo inspekcijoje veikiantis Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros (EU-OSHA*) ryšių punktas kartu su partneriais – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba ir Lietuvos ūkininkų sąjunga.

Per antrąją Europos įmonių apklausą apie naują ir kylančią riziką (ESENER-2) 38 proc. įmonių nurodė, kad jų darbo vietose buvo pavojingų cheminių ar biologinių medžiagų skysčių, dūmų arba dulkių pavidalu. Pagal apklausoje įmonių pateiktus duomenis, daugiausia pavojingų medžiagų naudojama šiuose sektoriuose: žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė (62 proc.), gamyba (52 proc.), statybos, atliekų tvarkymas, vandens ir elektros energijos tiekimas (51 proc.).

Darbuotojai daugybėje Europos darbo vietų patiria neigiamą pavojingų medžiagų poveikį. Per pastaruosius dešimtmečius kai kurias medžiagas, pvz., asbestą (sukelia rimtas, o kartais mirtinas plaučių ligas) ir vinilchloridą (sukelia kepenų vėžį), uždrausta naudoti, jų naudojimas apribotas arba joms taikomi griežti kontrolės mechanizmai.

„Remiantis 2015 m. atliktu Europos darbo sąlygų tyrimu, 18 proc. apklaustų Europos Sąjungos darbuotojų nurodė, kad jie yra veikiami cheminių produktų arba medžiagų ne mažiau kaip ketvirtadalį jų darbo laiko. Šis skaičius nuo 2000 m. nedaug pakito. Pavojingos medžiagos yra paplitusios daug plačiau, nei manote. Nėra tokio sektoriaus, kuriame visiškai nebūtų pavojingų medžiagų, todėl labai svarbu, kad darbdaviai įvertintų jų darbuotojams galinčią kilti riziką. Tad Europos 2018–2019 m. saugių darbo vietų kampanijos tema – „Pavojingų medžiagų efektyvus valdymas,“ – pradėdama seminarą konstatavo Nerita Šot, EU-OSHA Lietuvos Ryšių punkto koordinatorė Valstybinėje darbo inspekcijoje.

Anot pranešėjos, efektyvus darbuotojų saugai ir sveikatai kylančios rizikos valdymas įmonėje yra naudingas visiems dirbantiems asmenims, taip pat visuomenei ir verslui. Rūpinimasis darbuotojų sauga ir sveikata gali būti vertinamas kaip našta, ypač tuomet, kai pavojai mažiau pastebimi.

„Pavojingų medžiagų klausimas į Europos Sąjungos ir valstybių narių darbuotojų saugos ir sveikatos politikos darbotvarkes įtrauktas jau keletą dešimtmečių. Tačiau tai sritis, kurioje supratimas apie įvairių rūšių riziką ir būdus jai šalinti vis dar yra žemas. Vienas dažnai paplitęs klaidingas įsitikinimas yra tas, kad pavojingoms medžiagoms priskirtini tik pagaminti chemikalai arba tik chemikalai, kurie turi stiprų kvapą arba iš karto sukelia aiškias pavojingas pasekmes. Neteisingas supratimas, susijęs su pavojingų medžiagų poveikio darbe pobūdžiu ir paplitimu, gali lemti klaidingą darbdavių ir darbuotojų įsitikinimą, kad žalingo poveikio šalinimas nėra aktualus jų įmonėms“, – sakė Nerita Šot.

EU-OSHA vykdomoje kampanijoje pavojinga medžiaga darbo vietoje – tai bet kuri dujinė, skystoji arba kietoji medžiaga, įskaitant aerozolius, dūmus ir garus, dėl kurios kyla rizika darbuotojų saugai ar sveikatai. Pavojingos medžiagos gali pakenkti įvairiais būdais, o kartais tie pakenkimai gali būti ypač rimti. Šių pakenkimų priežastis gali būti vienkartinis trumpalaikis pavojingų medžiagų poveikis, ilgalaikis poveikis arba ilgalaikis medžiagų kaupimasis organizme. Be to, pavojingos medžiagos gali paveikti darbuotojus skirtingais būdais. Kai kurias medžiagas galima įkvėpti, o kitos gali patekti į organizmą per odą. Drėgnomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams (t. y., kai naudojamas vanduo arba tirpikliai, kurie gali suardyti natūralų apsauginį odos sluoksnį) kyla ypač didelė rizika dėl šio poveikio būdo. Pavojingos medžiagos į organizmą taip pat gali patekti jas nurijus, pvz., kai darbuotojai valgo arba geria savo darbo vietoje, nors tai yra draudžiama, kai jų darbo vieta yra užteršta, arba kai jie kvėpuoja dulkių dalelytėmis ir jas praryja. Sunkus fizinis darbas arba karštis taip pat padidina pavojingų medžiagų keliamą riziką, nes dėl to gali padidėti tokių medžiagų įsisavinimas.

Tarp medžiagų, kurios gali sukelti ilgalaikę žalą darbuotojų sveikatai, yra kancerogenai, kurių aptinkama įvairiomis darbo aplinkybėmis. Šių medžiagų keliamos rizikos šalinimas yra ES prioritetas pagal 2014–2020 m. darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) strateginę programą.

Kancerogenai sukelia vėžį

Pavojingosios medžiagos darbe gali sukelti įvairių sveikatos problemų ir ligų, kurios neigiamai veikia darbuotojų gyvenimo kokybę ir gebėjimą dirbti, o kai kuriais atvejais gali būti mirtinos.

Apie kancerogenus ir su darbu susijusius vėžinius susirgimus seminaro dalyvius supažindino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas, Profesinės sveikatos specialistų draugijos pirmininkas dr. Vidmantas Januškevičius.

Kai kurių mokslininkų duomenimis, Europoje per metus diagnozuojama daugiau nei 13 000 profesinio vėžio atvejų, iš jų 7300 per metus miršta. Nuo mezoteliomos (sukelia asbesto dulkės) visada mirštama, išgyvenamumas nuo 18 mėn. iki 2 metų. Tuo tarpu iš 100 000 naujai nustatytų odos vėžio atvejų kasmet miršta tik 2000. Profesinis vėžys savo histologine sandara ir biologiniais ypatumais dažniausiai nesiskiria nuo piktybinių navikų, nesusijusių su profesiniais veiksniais, tad daro jį mažai pastebimą bendroje sergamumo vėžiniais susirgimais statistikoje.

„Profesinių kancerogeninių veiksnių poveikį Lietuvoje patiria apie 28 proc. dirbančių žmonių. Šis dydis labai panašus visose Baltijos šalyse ir kiek didesnis Europos Sąjungoje. Aktualiausi mūsų šalies darbuotojams kancerogeniniai veiksniai: saulės spinduliuotė, tabako dūmai prirūkytose patalpose, medienos dulkės, kristalinio silicio oksidas, radonas ir jo skilimo produktai, benzenas, asbestas, chromas, nikelis. Tyrimų, liečiančių profesinio vėžio temą Lietuvoje atlikta nedaug, “ – sakė dr. Vidmantas Januškevičius. – Jau daugiau kaip prieš 100 metų nustatyta, kad vynuogių augintojams, naudojantiems pesticidus su arseno junginiais, išsivysto odos ir plaučių vėžys. Remiantis įvairių šalių epidemiologinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad pesticidai gali būti su jais dirbančių žmonių daugelio specifinių vėžio tipų priežastimi, pvz., smegenų auglių, daugybinės mielomos, sarkomų, prostatos, inkstų, lūpų, odos, gimdos kaklelio, sėklidžių ir kt.“.

Jungtinių Tautų bei Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais pesticidais sunkiai apsinuodija apie 3 mln. žemės ūkio darbuotojų (apie 18 000 miršta). Kasmet 25 mln. darbuotojų patiria apsinuodijimą pesticidais. Pasaulyje nuo profesinio vėžio per metus miršta 600 000 darbuotojų (kas 52 sekundes viena mirtis).

Galinčių ar įtariamų vėžį sukeliančių pesticidų nustatyta labai daug, kai kurie jie uždrausti naudoti. Lietuvoje, deja, yra nemažai registruotų 3 kategorijos kancerogeninių augalų apsaugos produktų, kurie, kaip įtariama, gali sukelti vėžį. Tai fungicidaiRovral Aquaflo, Swing Gold, Zamir 400 EW, Candid; herbicidaiAfalon 450 SC, Triflurex 48 EC, Arelon Flussing; insekticidaiCalypso480 SC, Proteus 110 OD, akaricidas Envidor 240 SC ir kt.

Dr. Vidmantas Januškevičius teigė, kad kuriantis naujoms technologijoms, kyla ir naujų iššūkių, susijusių su pavojingų medžiagų valdymu darbo vietose, pvz., žaliųjų darbo vietų srityje (pvz., bioenergijos gamyba, naujos energijos kaupimo rūšys), ir susijusioje su novatoriška medžiagų gamyba (pvz., nanomedžiagos) bei technologijomis, kurių keliama rizika sveikatai šiuo metu nėra žinoma (pvz., 3D spausdinimas), taip pat su medžiagomis, kurios priskiriamos prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų (t. y. daro įtaką visai endokrininei sistemai ir kenkia reprodukcinei sistemai, sukelia apsigimimus ir prisideda prie nutukimo ir diabeto išsivystymo).

Štai dėl nanodalelių: su žiurkėmis atlikti bandymai parodė jų kancerogeniškumą – anglies vamzdelių nanodalelės sukelia plaučių vėžį. Kitas jų pavojus – genotoksiškumas: nanodalelės kaip laisvieji radikalai veikia DNR, kurio pakeitimai nulemia plaučių fibrozę ir plaučių vėžio išsivystymą. Citotoksiškumas – nanodalelės sukelia ląstelių apoptozę, nes linkusios kauptis jų citoplazmoje. Toksiškumas – anglies, titano ir geležies oksidų nanodalelės sunkina bronchito ir bronchinės astmos eigą, gali sukelti plaučių audinio infiltraciją ir trumorus.

Dar vienas naujasis pavojus – radiodažninė spinduliuotė (mobilūs telefonai ir stotys), kuri keičia molekulių ir atomų jonizaciją (veikia kaip laisvieji radikalai) ir gali lokaliai pakelti audinių temperatūrą.

Paaiškėjo, kad ne visi individai, veikiami vienodų kancerogeninių medžiagų dozių, suserga piktybiniais navikais. Teigiama, kad pagrindinio kancerogeninio poveikio įtaka gali būti sustiprinta papildomų greta esančių veiksnių, pvz., rūkymo.

Į Į seminarą susirinko apie 100 dalyvių.

Kodėl svarbu efektyviai valdyti pavojingas medžiagas?

Prastai darbo vietoje valdomos pavojingos medžiagos ne tik kelia nereikalingą riziką darbuotojams, bet dėl jų patiriamos didelės tiesioginės įmonių ir sveikatos sistemų išlaidos. Pavyzdžiui, kancerogenų poveikis darbo vietoje kasmet Europai kainuoja apytikriai 2,4 mlrd. EUR. Kiekvienas darbuotojo, kurio sveikatai neigiamos įtakos turėjo darbe patirtas pavojingų medžiagų poveikis, prašymas atlyginti žalą taip pat gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų. Investuojant į darbuotojų saugą ir sveikatą tokių išlaidų išvengiama, o įmonėse, ūkiuose taip pat: padidėja darbuotojų našumas ir motyvacija, sumažėja nebuvimo darbe dėl ligos atvejų ir dėl darbuotojo sveikatos sutrikimų patiriamos išlaidos, sumažėja darbuotojų kaita.

Daugelyje Europos darbo vietų darbuotojams poveikį daro pavojingos medžiagos, dėl kurių kyla didelių su DSS susijusių problemų. Šiuo klausimu priimta nemažai teisės aktų, taip pat įvairių rekomendacijų ir pagalbinių dokumentų, sukurta daug praktinių priemonių. Vis dėlto paprasto supratimo ir žinojimo dažnai nepakanka, o juk daugeliu atvejų galima imtis lengvai taikomų prevencinių priemonių. Imantis veiksmų, kuriais siekiama panaikinti arba sumažinti pavojingų medžiagų keliamą pavojų, darbuotojams padedama išvengti įvairių nelaimingų atsitikimų (pvz., gaisro, sprogimo ir uždusimo) ir sveikatos problemų (įskaitant odos ligas, alergijas, kvėpavimo takų ligas, apsigimimus ir vėžinius susirgimus). Be to, verslo požiūriu šalinti riziką yra naudinga – organizacijoms tai atsiperka, pavyzdžiui, padeda didinti našumą ir mažinti neatvykimo į darbą dėl ligos atvejų skaičių.

Rizikos prevencijos kultūros kūrimas

Veiksmingas pavojingų medžiagų poveikio darbo vietoje valdymas yra įmanomas, tik jeigu kiekvienas darbuotojas yra tinkamai informuojamas apie riziką ir su ja susijusias prevencines priemones, kurių galima imtis. Pagrindinis sėkmės veiksnys užkertant kelią nelaimingiems atsitikimams ir sveikatos problemoms darbe yra susijęs su rizikos prevencijos kultūros kūrimu, kai kiekvienas supranta, kad darbuotojų sauga ir sveikata yra svarbi visai organizacijai.

Pavojingas medžiagas reglamentuojantys teisės aktai

Patys svarbiausi teisės aktai yra DSS teisės aktai, kuriais konkrečiai siekiama apsaugoti darbuotojus nuo darbo vietoje jų saugai ir sveikatai kylančios bendro pobūdžio rizikos ir nuo pavojingų medžiagų keliamos rizikos (pvz., DSS pagrindų direktyva, kurioje nustatyti bendri principai, Cheminių veiksnių direktyva, Kancerogenų direktyva ir ribinių verčių direktyvos). Šiuose teisės aktuose nustatyta darbdavių pareiga užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Pagal ES DSS teisės aktus, kurie yra perkeliami į nacionalinę teisę, reikalaujama, kad darbdaviai atliktų visų darbuotojų saugos ir sveikatos rizikos veiksnių vertinimą, įskaitant pavojingų medžiagų riziką.

Hierarchijos viršūnėje – rizikos panaikinimas. Toliau pavojingų medžiagų pakeitimas mažiau pavojingomis arba saugesnėmis medžiagomis arba procesu, kuris nėra pavojingas arba kelia mažesnį pavojų. Paskui technologinės priemonės, organizacinės priemonės ir galiausiai asmens apsaugos priemonės (įskaitant asmenines apsaugos priemones, AAP). Ši hierarchija dažnai vadinama STOP principu. Taip siekiama užtikrinti, kad rizika būtų šalinama ten, kur ji atsiranda, ir teikti didžiausią prioritetą kolektyvinėms priemonėms, t. y. priemonėms, kuriomis sistemingai apsaugoma darbuotojų grupė. Svarbu, kad darbdaviai žinotų, jog kancerogenams taikomos daug griežtesnės priemonės. Valstybės narės turi teisę taikyti papildomas arba išsamesnes ar griežtesnes taisykles, palyginti su ES DSS direktyvose išdėstytais bendraisiais principais. Todėl labai svarbu, kad darbdaviai susipažintų su atitinkamais nacionaliniais DSS teisės aktais.

Rizikos vertinimas

ES ir valstybių narių lygmeniu galiojančiuose teisės aktuose aiškiai nurodyta, kad darbo vietoje kylančios rizikos vertinimas yra absoliučiai esminė sėkmingos prevencijos sąlyga. Atlikdami bet kokios pavojingų medžiagų darbo vietoje keliamos rizikos vertinimą, darbdaviai privalo atsižvelgti į:

• pavojingas savybes;
• galimybę atsisakyti medžiagos arba ją pakeisti;
• informaciją apie darbuotojų saugą ir sveikatą, kurią turi pateikti tiekėjas (pvz., susiję saugos duomenų lapai);
• poveikio lygį, rūšį ir trukmę ir darbuotojų, kuriems daromas poveikis, skaičių;
• darbo aplinkybes, kuriose naudojamos tokios medžiagos, įskaitant medžiagų kiekį;
• visas ribines vertes darbo aplinkoje arba biologines ribines vertes;
• prevencinių priemonių veikimą ir
• išvadas, padarytas po atliktų privalomų sveikatos tikrinimų apžvalgos.

Veiksmingas rizikos vertinimas ir prevencija reiškia, kad darbdaviai ir jų darbuotojai turi būti tinkamai informuoti ir išmokyti. Su darbuotojais taip pat reikia konsultuotis rizikos vertinimo klausimais ir pranešti jiems, jei yra su medžiagomis, produktais ir jų darbo vietose taikomais darbo procesais susijusių pokyčių.

LŽŪKT specialistai atlieka visas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas

Darbas su augalų apsaugos produktais priskiriamas prie pavojingų darbų, todėl jį reikia dirbti labai atsakingai, laikantis instrukcijoje ar etiketėje bei duomenų saugos lapuose nurodytų reikalavimų, nepamirštant ir asmeninių apsaugos priemonių. Nuo dirbančiųjų priklauso jų pačių ir aplinkui esančių sveikata. „Reiktų nepamiršti, kad dirbti su augalų apsaugos produktais leidžiama ne jaunesniems nei 18 m. asmenims. Ūkininkai ir patys darbuotojai turi laikytis reikalavimų transportuojant, saugant, purškiant šias medžiagas, jie turi žinoti, kaip elgtis su likučiais ir tuščia tara. Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų, kiekvienas, dirbantis su augalų apsaugos produktais, turi būti apmokytas ir instruktuotas. Reikalavimų ir taisyklių tikrai nemažai. Jei turite klausimų, ar reikalingi mokymai ir specialistų konsultacijos, kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba darbų saugos specialistus. Atsižvelgdami į aplinkybes ir įvykusius nelaimingus atsitikimus, jų priežastis, konsultuojame: vykstame į ūkius ir įvertiname situaciją, pagal galiojančius norminius teisės aktus paruošiame darbų saugos ir priešgaisrinės saugos dokumentaciją, pagal poreikį instruktuojame darbuotojus. Konsultavimo tarnyboje organizuojami ir augalų apsaugos produktų mokymai profesionaliesiems naudotojams ir platintojams,“ – sakė LŽŪKT Darbų saugos skyriaus vadovė Giedrė Eimontienė.

Darbuotojų saugos ir sveikatos gerosios praktikos apdovanojimai

Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) kviečia dalyvauti 14-ą kartą rengiamuose Saugių darbo vietų kampanijos darbuotojų saugos ir sveikatos gerosios praktikos apdovanojimuose. Konkurso, kuris yra 2018–2019 m. saugių darbo vietų kampanijos „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ dalis, tikslas – pripažinti organizacijas, kurios darbo vietoje valdydamos pavojingas medžiagas išskirtinai ir naujoviškai prisideda prie darbuotojų saugos ir sveikatos. Pirmiausia visas paraiškas nacionaliniu lygiu įvertina EU-OSHA ryšių punktų tinklas. Tuomet nacionalinio konkurso nugalėtojai gali dalyvauti visos Europos konkurse, kurio metu išrenkami bendro konkurso nugalėtojai. Galutinis paraiškų pateikimo terminas Lietuvoje yra 2019 m. vasario 5 d. Daugiau informacijos čia.

*Seminarą inicijavusi Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (EU-OSHA) padeda užtikrinti, kad Europa taptų saugesne, sveikesne ir našesne vieta dirbti. 1994 m. Europos Sąjungos įsteigta agentūra įsikūrusi Bilbao mieste (Ispanija). Ji įgyvendina dvejų metų trukmės saugių darbo vietų kampanijas, kurių vykdymą remia ES institucijos ir Europos socialiniai partneriai, o nacionaliniu lygiu koordinuoja ryšių punktų tinklas. Be to, EU-OSHA įgyvendina dvejų metų trukmės saugių darbo vietų kampanijas, kurių vykdymą remia ES institucijos ir Europos socialiniai partneriai ir kurias nacionaliniu lygiu koordinuoja agentūros ryšių punktų tinklas. 2018–2019 m. darbo vietų kampanija „Efektyvus pavojingų medžiagų valdymas“ siekiama didinti informuotumą apie riziką, kurią darbo vietoje sukelia pavojingos medžiagos, ir skatinti rizikos prevencijos kultūrą.

Vaizdo reportažą iš seminaro žiūrėkite ČIA.

Parengta pagal seminaro ir www.healthyworkplaces.eu/lt medžiagą. Apsilankykite interneto svetainėje www.healthyworkplaces.eu/lt ir daugiau sužinokite apie kampaniją.