• Temos
• Darbuotojų sauga ir sveikata

Darbo santykiai. Kas žinotina prieš pradedant dirbti

Valstybinė darbo inspekcija

2018-07-09

Kas yra darbo sutartis?

Darbo sutartis – tai Tavo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį Tu įsipareigoji būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai Tau mokėti darbo užmokestį.

Darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais, iš kurių vienas tenka Tau. Tik sudaręs rašytinę darbo sutartį gali pasinaudoti įstatymuose numatytomis garantijomis.

Jei dirbi nesudaręs darbo sutarties ar kitaip neįteisinęs savo veiklos – dirbi nelegaliai. Tokiu atveju nesi socialiai apdraustas, nuo Tavo uždarbio nemokamos socialinio draudimo įmokos. Dirbant nelegaliai Tavęs negina darbo įstatymai, darbdavys gali Tave apgauti nesumokėdamas atlygio, o susirgus ar įvykus nelaimingam atsitikimui darbe Tavo gydymo išlaidų niekas nekompensuos. Dirbti nelegaliai draudžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Jei esi verčiamas dirbti nelegaliai – pranešk Valstybinei darbo inspekcijai!

Kokias darbo sutartis Tu gali sudaryti?

Darbo sutartys gali būti kelių rūšių:

1. Neterminuota – tai įprasta darbo sutartis, sudaroma neapibrėžtam laikui.
2. Terminuota – darbo sutartis, sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui.
3. Laikinojo darbo – kai darbas atliekamas laikinojo įdarbinimo įmonės (darbdavio) nurodyto asmens naudai.
4. Pameistrystės – kai darbo vietoje siekiama įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją.
5. Projektinio darbo – terminuota darbo sutartis konkrečiam projekto rezultatui pasiekti.
6. Darbo vietos dalijimosi – kai dėl vienos darbo vietos dalijimosi susitaria du darbuotojai.
7. Darbo keliems darbdaviams – ta pati darbo funkcija atliekama keliems darbdaviams.
8. Sezoninio darbo – darbo sutartis, sudaroma sezoniniams darbams atlikti.

Dėl ko Tu privalai susitarti darbo sutartyje?

Su savo darbdaviu privalu sulygti dėl šių būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbo funkcijos (kokį dirbsi darbą, kokias eisi pareigas), darbo apmokėjimo (mėnesio algos ar valandinio atlygio) ir darbovietės (konkretaus veiklos padalinio).

Tai pat svarbu susitarti dėl: darbo sutarties rūšies; darbo laiko normos ir režimo (darbo dienos, darbo savaitės trukmės, darbo laiko pasiskirstymo per darbo savaitę); darbo pradžios datos. Jeigu dirbsi nekvalifikuotą darbą „įprastu“ 40 val. per savaitę darbo laiku, darbo užmokestis negali būti mažesnis nei Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga arba minimalus valandinis atlygis. Už kvalifikuotą darbą darbo užmokestis privalo būti didesnis nei minimalioji alga.

Atmink, kad darbo sutartį privalote pasirašyti tiek Tu, tiek darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atidžiai susipažink su savo darbo sutarties sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, savo darbo funkcijos aprašymu, kolektyvine sutartimi.

Nežinai, ar Tau patiks siūlomas darbas?

Turi teisę susitarti dėl išbandymo. Šis terminas negali viršyti 3 mėnesių, per kuriuos Tu gali paprasčiau nutraukti darbo santykius – pakaks pateikti raštišką įspėjimą prieš 3 darbo dienas.

Kada pradėti dirbti?

Turi pradėti dirbti ne anksčiau kaip kitą po darbo sutarties sudarymo dieną.

Kaip Tau bus mokama už darbą?

1. Tavo darbo užmokestis gali būti nustatomas kaip valandinis atlygis (bus mokama už mėnesiui tenkančias darbo valandas) ar mėnesinė alga (mokama vienoda suma, neatsižvelgiant į mėnesiui tenkantį valandų skaičių).
2. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį, arba, esant Tavo raštiškam prašymui, vieną kartą per mėnesį. Darbo užmokestis mokamas darbo sutartyje nurodytomis dienomis.
3. Jei tenka dirbti poilsio ar švenčių dienomis, darbdavys privalo už jas mokėti dvigubai arba Tavo prašymu dirbtas laikas padaugintas iš 2 gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų. Jei tenka dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) ar viršvalandinį darbą, toks darbas apmokamas pusantro karto daugiau. Tavo prašymu viršvalandinio darbo laikas padaugintas iš 1,5 taip pat gali būti pridėtas prie kasmetinių atostogų.

Koks turi būti Tavo darbo laikas?

Jei nori dirbti trumpiau, gali sutarti dėl ne viso darbo laiko, trumpesnės nei 40 val. darbo savaitės ar trumpesnės nei 8 val. darbo dienos, tačiau žinok, kad apmokėjimas bus proporcingas dirbtam darbo laikui. Tavo darbo laikas neturi viršyti 12 darbo valandų per dieną ir 52 valandų per savaitę.

Atmink, kad privalai dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu laiku. Grafikai darbuotojams turi būti pranešami ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki jų įsigaliojimo.

Po darbų turi ir pailsėti:

1. Tu turi teisę į pertrauką pailsėti ir pavalgyti. Ji suteikiama ne vėliau kaip po 5 darbo valandų.
2. Tavo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, o savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas.
3. Kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmė – ne mažiau kaip 20 darbo dienų (jeigu dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip 24 darbo dienų (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, Tau turi būti suteiktos ne trumpesnės kaip 4 savaičių trukmės atostogos. Pirmąkart Tau kasmetinės atostogos gali būti suteiktos ne anksčiau kaip po 6 mėn. darbo (jeigu nesusitarėte kitaip).

Atmink, kad atostoginiai mokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią. Jei atostoginiai nustatytu laiku nesumokami, laikotarpis, kurį buvo uždelsta mokėti, pridedamas prie kitų kasmetinių atostogų, jeigu per pirmas 3 darbo dienas po kasmetinių atostogų darbdaviui pateiksi prašymą.

Jei esi komandiruojamas dirbti į kitą valstybę:

1. Apmokėti kelionės ir apgyvendinimo išlaidas užsienio valstybėje yra darbdavio pareiga. Šios išlaidos negali būti išskaičiuojamos iš tavo darbo užmokesčio ar dienpinigių.
2. Nuvykimo į darbdavio nurodytą vietą ir grįžimo iš jos laikas prilyginamas darbo laikui, todėl už jį turi būti mokamas darbo užmokestis. Jeigu kelionė vyko po darbo dienos valandų, poilsio ar švenčių dieną, Tu turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis laikas gali būti pridedamas prie Tavo kasmetinių atostogų.
3. Jei esi komandiruotas teikti paslaugas užsienio subjektui Europos Sąjungoje, komandiruotės metu tau taikomos užsienio šalies normos dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko, taip pat saugos darbe reikalavimai. Esant abejonių dėl darbo užmokesčio dydžio ar kitų minimaliųjų standartų, reikiamą informaciją gali gauti tų šalių kompetentingose institucijose, atsakingose už informacijos teikimą komandiruojamiems darbuotojams, institucijų kontaktiniai duomenys pateikiami bendrame interneto tinklalapyje adresu http://europa.eu/youreurope/citizens/work/work-abroad/posted-workers/index_en.htm
4. Komandiruotės metu darbdavys privalo mokėti dienpinigius, kurių norma priklauso nuo kiekvienos konkrečios valstybės, į kurią esi komandiruojamas. Dienpinigių maksimalius dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.E356C85AC1C6/fCSHLnYlYl;
5. Įsitikink, kad vykstant į komandiruotę teikti paslaugų užsienio užsakovui, darbdavys SODROS Užsienio išmokų tarnyboje gavo A1 formą – tai dokumentas, įrodantis, kad esi draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje.

Nori nutraukti darbo santykius?

1. Tu turi teisę nutraukti tiek neterminuotą, tiek terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs savo darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
2. Tu taip pat visada gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, sudaręs su savo darbdaviu raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo.
3. Darbdavys su Tavimi turi atsiskaityti ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos (sumokėti darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotų kasmetinių atostogų dalį), arba Tavo ir darbdavio atskiru susitarimu – ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbo santykių pasibaigimo.

Asmenų iki 18 metų įdarbinimas

Vaikas – asmuo iki 16 metų.

Paauglys – asmuo nuo 16 iki 18 metų.

Kaip turi būti organizuojamas Tavo darbas

Tau draudžiama skirti dirbti nakties darbo laiku ir budėti.

Vyriausybės nutarimu numatytas sąrašas darbų, kuriuos draudžiama dirbti asmenims iki 18 metų, pvz., darbą, keliantį elektros poveikio pavojų ar susijusį su sprogiųjų medžiagų turinčių gaminių gamyba ir tvarkymu, darbą, kurio spartą lemia mechanizmai ir kuris apmokamas pagal kiekybinius rezultatus ir kt., taip pat numatytas sąrašas sveikatai kenksmingų ir pavojingų fizikinių, biologinių bei cheminių veiksnių, kuriems esant, asmenų iki 18 metų darbas draudžiamas (visas draudžiamų darbų ir sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ir profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“).

Įdarbinant Tave darbdaviui privalu:

1. Informuoti Tave apie galinčius kilti pavojus ir priemones šiems pavojams išvengti, apie darbe naudojamas priemones saugai ir sveikatai užtikrinti;
2. Pasirašytinai supažindinti su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais, o prieš leidžiant pradėti darbą – instruktuoti

Tave saugos darbe klausimais.

Koks darbo ir poilsio laikas Tau gali būti nustatytas?

Jei esi 14-kos metų, gali dirbti iki 2 val. per dieną ir 12 val. per savaitę mokslo metų laiku, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos, arba 6 val. per dieną ir 30 val. per savaitę, kai dirbama ne trumpiau kaip savaitę ne mokslo metų laiku. DRAUDŽIAMA dirbti rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas, taip pat vakarais nuo 20 valandos iki 6 valandos. Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 14 val. paeiliui.

Jei Tau yra 16 metų, gali dirbti ne daugiau kaip 8 val. per parą kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 val. per savaitę kartu su pamokų trukme per savaitę. Tavo darbas turi prasidėti ne anksčiau kaip 6 valandą ryto ir baigtis ne vėliau kaip 22 valandą.

Per parą turi nepertraukiamai ilsėtis ne trumpiau kaip 12 val. paeiliui. Tau turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Kai darbo dienos trukmė yra ilgesnė kaip 4 val., Tau privalo suteikti dar mažiausiai 30 min. papildomą pertrauką darbo metu. Ji įskaitoma į darbo laiką.

Kitos užimtumo formos

Stažuotė

Stažuotė – neatlygintinas darbo praktikos laikotarpis, skirtas asmens darbo įgūdžiams ar profesinei kvalifikacijai kelti, atkurti ar tobulinti. Stažuotė gali būti organizuojama, jeigu esi bedarbis ir ne mažiau kaip 6 mėnesius iš eilės nedirbi pagal turimą profesinę kvalifikaciją ar įgytą kompetenciją. Stažuotė gali trukti ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Jos laikotarpiu Tau turi būti užtikrintas stažavimasis ne mažiau kaip 20 valandų, bet ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Per visą stažuotės laikotarpį kartą per mėnesį mokama stipendija. Daugiau informacijos apie stažuotes gali gauti teritorinėje darbo biržoje, kuri taip pat kartu su tavimi ir stažuotę organizuojančia įmone pasirašo stažuotės sutartį.

Civilinės sutartys

Nori gauti pajamų ir būti pats sau darbdavys? Tu gali užsiimti individualia veikla, kuria versdamasis tiek su fiziniais, tiek su juridiniais asmenimis Tu būsi susietas ne darbo, o civiliniais santykiais. Svarbu žinoti, kad individualios veiklos esmė yra tai, kad ji orientuota į tam tikrą apibrėžtą rezultatą, kitaip tariant, pasirašydamas sutartį su kitu asmeniu (tiek fiziniu, tiek juridiniu) turi susitarti dėl konkretaus darbų rezultato (pvz., tvoros pastatymo ar pan.), o ne dėl tam tikrų funkcijų atlikimo. Norint verstis individualia veikla, Tau reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl įsiregistravimo.

Kokios gali būti civilinės sutartys?

Autorinė sutartis. Jei esi kūrybiška asmenybė, gali sudaryti autorines sutartis ir savo kūrinius (literatūros, mokslo, meno ir pan.) parduoti kitai šaliai, kuri įsipareigotų naudoti Tavo kūrinį sutartomis sąlygomis bei sumokėtų Tau nustatytą autorinį atlyginimą. Atmink, kad sutartys dėl kūrinių redagavimo, mokymo, konsultavimo, organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.

Rangos sutartis. Jei Tu (rangovas) įsipareigoji atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį Tau sumokėti tai tokiems santykiams galima sudaryti rangos sutartį.

Savanoriška veikla

Savanoriška veikla – savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Atmink, kad savanoriškos veiklos organizatoriaus ir savanorio santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, ir tik, jei veikla atitinka savanoriškos veiklos principus ir organizuojama laikantis Savanoriškos veiklos įstatymo, ji nėra laikoma nelegaliu darbu.

Nori būti savanoris?

Tu gali, jei esi vyresnis nei 14 metų. Tačiau jei Tau dar nėra 18 metų, privalai gauti tėvų sutikimą. Savanoriauti galima labdaros ir paramos fonduose, biudžetinėse įstaigose, asociacijose, viešosiose įstaigose, religinėse bendruomenėse, bendrijose ir religiniuose centruose, tarptautinių visuomeninių organizacijų filialuose, atstovybėse, politinėse partijose, profesinėse sąjungose, kituose juridiniuose asmenyse, kurių veiklą reglamentuoja specialūs įstatymai ir kurių veiklos tikslas nėra pelno siekimas, o gautas pelnas negali būti skiriamas jų dalyviams.

Savanoriškos veiklos organizatorius, sudarius su juo rašytinę savanoriškos veiklos sutartį, gali kompensuoti Tau su savanoriška veikla susijusias kai kurias išlaidas (kelionės, nakvynės, maitinimo, telefono, mokymų, susijusių su savanorio parengimu numatytai veiklai atlikti ir kt.). Dar svarbu tai, kad savanoriška veikla, atsižvelgiant į jos tikslus ir pobūdį, gali būti pripažįstama savanorio praktinio darbo ir (ar) mokymosi patirtimi, ji taip pat gali būti įskaityta kaip socialinė veikla pagal bendrojo ugdymo planus.