Spalio 14 d., pirmadienis | 24

Darbdavys gali skelbti prastovą

2020-04-03

© LŽŪKT nuotr.

Darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. Taip pat tada, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ar karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino:

  • iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvykti į darbą;
  • prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma, o
  • darbdaviams patirtų darbo užmokesčio už prastovą išlaidų dalis bus kompensuojama iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją.

Darbo kodeksas neišskiria jokių darbuotojų, kuriems negalėtų būti skelbiama prastova. Kadangi su juridinio asmens vadovu sudaroma darbo sutartis, todėl ir įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui prastova gali būti skelbiama. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tam tikrų faktinių darbo teisinių ir organizacinės įmonės veiklos aplinkybių susiklostymą. Svarbu, jog prieš skelbiant juridinio asmens vadovui prastovą, turėtų būti įvertinta situacija dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimo tiek vidiniuose santykiuose (pvz., darbuotojų prašymų nagrinėjimas), tiek išoriniuose (pvz., sutarčių sudarymas, jų pasirašymas). Nesant atsakingo asmens, kuris užtikrintų įmonės, įstaigos ar organizacijos funkcionavimą vadovo prastovos metu, vadovui galėtų būti paskelbta dalinė prastova arba tokia iš viso neskelbiama.
Prastovos metu darbuotojai, tame tarpe ir vadovas, negali vykdyti darbo funkcijų, todėl būtų sunkiai įsivaizduojama juridinio asmens veikla tokiomis sąlygomis – ji tiesiog nevykdoma ir visi yra prastovoje.
VDI atlieka ir atliks patikrinimus, siekiant nustatyti, ar darbdaviai pasinaudodami susiklosčiusia situacija ir išskirtiniais atvejais galimai piktnaudžiaudami savo teise, neskelbia fiktyvių prastovų.
Jeigu darbuotojui yra suteiktas laikinas nedarbingumas (pvz., vaiko slaugos) arba darbuotojas naudojasi suteiktomis kasmetinėmis atostogomis, tuomet darbdavys tokiam darbuotojui skelbti prastovos negali. Pasibaigus laikinam nedarbingumui arba kasmetinėms atostogoms ir darbdaviui neturint galimybės darbuotojui suteikti darbo, darbdavys tokiu atveju galėtų skelbti prastovą.
Prastovos metu vienoje darbovietėje darbuotojas gali įsidarbinti kitoje darbovietėje. Teisės aktai nenumato draudimo dirbti keliose darbovietėse, svarbu laikytis nustatytų minimalaus poilsio laiko ir maksimalaus darbo laiko reikalavimų.

Dalinė prastova

Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius. Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.
Dėl ekstremalios situacijos ar karantino darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę arba darbo valandų per dieną skaičius. Tokiu atveju už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, o už prastovos laiką mokama – kaip už prastovą.
Apmokėjimą už prastovą reglamentuoja Darbo kodekso 47 straipsnis.