© LŽŪKT nuotr.
Žemės ūkio darbuotojai priskiriami didelės rizikos darbus atliekančiųjų kategorijai. Darbuotojams nelaimės gresia ne tik dirbant su žemės ūkio įrenginiais, įvairia technika, bet ir prižiūrint gyvulius. Taip pat daugelis darbuotojų į darbą ir iš jo priversti įveikti nemažus atstūmus. Nelaimingų atsitikimų gali pasitaikyti ir kelyje.
Ūkininkai ir žemės ūkio bendrovių atstovai turėtų žinoti, kaip elgtis darbuotoją ištikus nelaimei darbe, kokius dokumentus pateikti Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Valstybinė darbo inspekcija įvykius darbe ir nelaimingus atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo skirsto taip:
Turi būti atliktas tyrimas
Dėl nelaimingo atsitikimo darbe turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš darbo, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija, jei sunki ar mirtina (išskyrys įvykius pakeliui) – Valstybinė darbo inspekcija. Darbdavio įsakymu patvirtintą dvišalę komisiją turi sudaryti darbdavio atstovas ir darbuotojų atstovas saugai ir sveikatai. Įvykio darbe tyrimo tikslai yra:
Dvišalė komisija, tirdama visas nelaimingo atsitikimo aplinkybes, turi raštu kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, suteikusią medicinos pagalbą darbuotojui, dėl pažymos apie traumos sunkumą; gauti nukentėjusiojo paaiškinimą; užpildyti nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą:
Taip pat komisija turi perduoti atitinkamos formos užpildytą ir dvišalės komisijos pasirašytą aktą darbdaviui.
Įvykis darbe ar nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo ištiriamas per 10 darbo dienų po to, kai įvyksta. Jeigu įmonėje nėra galimybės sudaryti dvišalės komisijos, įvykį darbe ar nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą ar iš darbo tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius.
Darbdaviui pasirašius aktą, tyrimo medžiagos orginalai ir vienas akto egzempliorius lieka ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei, o kiti išsiunčiami ar pateikiami:
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai darbdavys turi pateikti NP-SD2 formą. Atsižvelgdama į pateiktus dokumentus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba priima sprendimą pripažinti nelaimingą atsitikimą draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju įvykiu. Jei nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu, skiriama ligos pašalpa, kurios dydis nuo 2019-01-01 yra 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio ir mokama nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius 3 kalendorinius mėnesius, buvusius iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesį. Vertinamos visose darbovietėse gautos pajamos, nepriklausomai nuo to, kur įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, pakeliui į darbą ar iš jo.
Gali didėti mokesčiai
Dėl nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus ir sunkumo ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei gali išaugti mokesčiai už darbuotoją. Nuo 2019-01-01 Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatytas bendras darbdavio nelaimingų atsitikimų darbe procentas yra 0,16. Tačiau draudėjai, kurių darbuotojai susižeidė darbe, gali būti priskirti vienai iš keturių nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų grupei:
Draudėjų, priskirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupėms, sąrašus nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba. Tad norint išvengti mokesčių didinimo ir dirbti kuo ekonomiškiau darbuotojo sveikata turėtų būti svarbiausia vertybė darbdaviui ne tik žemės ūkio sektoriuje.
Visais darbų saugos klausimais galite konsultuotis su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos darbų saugos specialistais.