Rugsėjo 17 d., trečiadienis | 25
Medus, parama ir pašaukimas: Vaido Arbutavičiaus bitynas
2025-09-17
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Kai kurios svajonės gimsta ne triukšmingose sostinėse, o tarp liepų, žiedų ir dūzgiančių bičių. Taip prasidėjo ir Vaido Arbutavičiaus kelias – nuo vaikiško susižavėjimo iki 300 bičių šeimų ir lyderystės Panevėžio bitininkų bendruomenėje.
Šiandien Vaido ūkis – tai ne tik šeimos verslas, bet ir išskirtinis pavyzdys, kaip jaunas žmogus, pasitelkęs Europos Sąjungos paramą, technologijas ir vidinę aistrą, kuria modernią, tvarią bitininkystę.
Nuo avilio kieme – iki profesionalaus bityno
Vaido susidomėjimas bitėmis prasidėjo vaikystėje, kai kartu su močiute lankydavosi pas bitininkus pirkti medaus. „Kai visi plepėjo, aš eidavau prie bičių, spėdavau net pirštu jas pajudinti“, – juokiasi jis. Iš pradžių – tik pora senų avilių, savarankiškai surinktas spiečius ir daug entuziazmo. Vėliau – praktika pas žinomus Panevėžio krašto bitininkus, kurie padėjo susiformuoti kaip specialistui.
Pirmasis spiečius, dovanotas bitininko Jono, ir avilys, kurį padovanojo Kęstutis Misevičius, tapo simboliniu startu. „Tada ir supratau – bitininkystė gali būti ne tik pomėgis, bet ir darbas“, – prisimena Vaidas.
ES parama – nuo pirmųjų avilių iki modernių sprendimų
Vaidas neslepia – be ES paramos jo ūkis nebūtų išaugęs iki tokio masto. „Pradėjau nuo mažos paramos bitininkystės sektoriui – galėjau įsigyti avilių, medsukį. Tai labai padėjo įsikurti.“
Vėliau sekė parama smulkiems ūkiams, valdų modernizavimas. Kai projektai sudėtingėjo, Vaidas kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą. „Rašyti galima pačiam, bet kai prasideda rimtesni projektai – geriau dirbti su specialistais.“
Jo ūkis išsiplėtė pamažu, kartu su patirtimi ir investicijomis: nuo kelių iki kelių šimtų bičių šeimų, kurias prižiūri kartu su žmona ir samdomu darbuotoju. Technologiškai bitynas modernus – paramos lėšos panaudotos ne tik įrangai, bet ir mobilumui: Vaidui svarbu, kad avilius galima būtų perkelti prie grikių ar facelijų laukų, priklausomai nuo metų sezono ir augalų žydėjimo.
Bitininkystė – darbas ir bendruomenė
Nuo 2019 m. Vaidas vadovauja Panevėžio bitininkų draugijai, vienijančiai daugiau kaip 160 narių. „Vyresnieji pamažu pasitraukia, jauni – ne visada ryžtasi. Bet norisi parodyti, kad bitininkystė – ne atgyvena, o šiuolaikiškas ir svarbus užsiėmimas.“ Jis pats aktyviai dalijasi patirtimi, padeda rašyti projektus, konsultuoja kitus bitininkus.
Svarbi tema – medaus kokybė. Vaidas pabrėžia, kad būtina šviesti vartotojus: „Rinkitės medų, kur aiškiai nurodytas gamintojas – bitininko vardas, adresas. Ne „ES“ ir ne „ES medaus mišinys“. Tikras medus turi kilmę ir žmogaus, kuris už jį atsako, vardą.“
Bitės ir žmogus – gyvas ryšys
Vaido žodžiais, iš bičių galima išmokti daugiau nei iš kai kurių knygų. „Jos dirba komandoje, aukojasi dėl avilio, kiekviena žino savo pareigą – nuo žiedadulkių rinkimo iki apsaugos. Ir nors sąmoningai nieko iš jų nekopijuoju, per laiką pajunti – bičių gyvenimo principai persikelia ir į tavo kasdienybę.“
Bitininkystė jam – tai viskas viename: fizinis darbas, gamtos stebėjimas, logistika, prekyba ir bendravimas. „Medaus išsukimas – tik pusė darbo. Kita pusė – jį pateikti, parduoti, pasiekti žmones.“ Šioje srityje jam talkina ir žmona – nuo dovanų pakavimo iki bendravimo su klientais.
Iššūkiai – gamta ir rinka
Nors Vaidas kalba optimistiškai, jis pripažįsta – iššūkių netrūksta. Nuo klimato kaitos, keičiančios augalų žydėjimo laikus, iki žalinimo taisyklių, kurios išderina bičių gyvenimo ritmą. „Kai spalį dar pilna žiedų, bitės dirba užuot pradėjusios ruoštis žiemai – pavargsta, nusilpsta, neišgyvena.“
Skaudžiausi momentai – kai netinkamai taikomos chemijos priemonės. „Turime sistemą, kuri informuoja apie purškimus, bet ji ne visada veikia. Bitininkas mato pasekmes pirmas – nes jei nėra bičių, nėra ir balanso.“
Ateitis: tvarumas, švietimas ir bendrystė
Paklaustas, ar jo ūkis jau optimalus, Vaidas šypsosi: „Aš nuolat svajoju. Jei nesvajočiau – nejudėčiau pirmyn.“ Ateities planuose – dar daugiau kokybės, naujų bičių produktų (žiežiedadulkių, duonelės, pikio), glaudesnis ryšys su klientais. Ir, žinoma, švietimas: tiek bitininkų, tiek vartotojų.
„Bitės yra bendruomeniškos ir mes, žmonės, turėtume būti tokie pat. Noriu, kad daugiau žmonių nebijotų prisiliesti prie šio pasaulio – tai ne tik darbas, tai gyvenimo būdas.“ Kur bitės dūzgia, ten gyvenimas nesustoja. Net iš mažos vaikystės svajonės, jei ją laistai kantrybe, žiniomis ir parama, galima išauginti galingą, dūzgiantį, gyvybės pilną ūkį.
Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
