Lietuvos bitininkystės tradicijos ir tylioji bičių misija

2026-05-20

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kiekvienais metais gegužės 20-ąją minima Pasaulinė bičių diena – proga priminti, kokį svarbų vaidmenį mūsų gyvenime atlieka bitės ir kiti apdulkintojai. Dažniausiai bites siejame su medumi, tačiau jų reikšmė kur kas didesnė – nuo jų priklauso ne tik gausus derlius, bet ir biologinės įvairovės išsaugojimas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Skaičiuojama, kad daugiau nei trečdalis pasaulio maisto priklauso nuo apdulkintojų, o Europos Komisijos duomenimis, bitės, kamanės ir kiti vabzdžiai apdulkina daugiau nei 80 proc. Europos kultūrinių bei laukinių augalų. Be jų sumažėtų derliai, nyktų kai kurios augalų rūšys, silptų visa ekosistemų pusiausvyra.

Bitės – tarsi tylūs gamtos darbininkai, kurių kasdienis darbas dažnai lieka nepastebėtas, nors jo rezultatus matome ant kiekvieno stalo. Kuo daugiau bičių – tuo sveikesnė gamta ir stabilesnė maisto grandinė.

Bičių šeima primena mažą, itin tiksliai veikiančią valstybę. Kiekviena jos narė turi savo užduotį: motinėlė deda kiaušinius, tranai atsakingi už motinėlės apvaisinimą, o darbininkės renka nektarą, gamina medų, prižiūri avilį ir saugo visą bendruomenę.

Lietuvoje bitininkystės tradicijos skaičiuoja šimtmečius. Jas puoselėja Bitininkystės muziejus, įsikūręs Aukštaitijos nacionalinis parkas. Čia lankytojai gali susipažinti su senoviniais kelminiais ir šiaudiniais aviliais, bitininkystės įrankiais bei iš arti stebėti bičių gyvenimą specialiuose aviliuose su stiklu. Seniau medus ir vaškas buvo tokia svarbi vertybė, kad jais net mokėtos duoklės.

Dar senesnės bitininkystės tradicijos atgyja Drevinės bitininkystės sodyba, esančioje Dzūkijos nacionalinis parkas. Čia pristatoma viena archajiškiausių bitininkystės formų – drevinė bitininkystė, kai bitės buvo auginamos medžių drevėse. Šioje erdvėje lankytojai gali ne tik pažinti senąsias tradicijas, bet ir geriau suprasti žmogaus bei bičių ryšį, gyvavusį dar gerokai prieš atsirandant šiuolaikiniams aviliams.

Vienas svarbiausių šios ekspozicijos akcentų – Lietuvos tamsioji bitė – vietinė, prie mūsų klimato prisitaikiusi bičių rūšis, kurios išsaugojimas šiandien tampa vis svarbesnis.

Vis dėlto specialistai perspėja: bičių ir kitų apdulkintojų populiacijos mažėja. Tam įtakos turi klimato kaita, natūralių buveinių nykimas, intensyvus pesticidų naudojimas ir aplinkos tarša. Tyrimai rodo, kad pesticidai gali sutrikdyti bičių orientaciją, mitybą, reprodukciją ir susilpninti jų imuninę sistemą.

Moksliniai tyrimai patvirtina, kad bitės tiesiogiai prisideda prie ūkių produktyvumo. Prancūzijoje ketverius metus vykdytas 294 rapsų laukų tyrimas atskleidė, jog vietovėse, kuriose buvo daugiau apdulkintojų, derlius ir ūkių pelningumas padidėjo net 15–40 proc. Pagrindinė tyrimo išvada – bičių teikiama nauda derliui buvo didesnė nei efektas, pasiekiamas naudojant insekticidus.

Todėl saugant bites itin svarbus atsakingas ūkininkavimas. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, kad žydinčių augalų purškimai turi būti atliekami laikantis nustatytų reikalavimų, o apie planuojamus purškimus būtina informuoti iš anksto. Tai leidžia bitininkams apsaugoti savo bitynus ir sumažinti riziką apdulkintojams.

Svarbus tampa kiekvienas sprendimas – atsakingai naudojami augalų apsaugos produktai, išsaugotos žydinčios pievos, natūralių buveinių puoselėjimas. Nes saugodami bites, saugome ne tik gamtą. Saugome ir savo ateitį.

Agroakademija.lt: parengta pagalValstybinės saugomų terotorijų tarnybos ir VMVT informaciją