• Temos
• Bitininkystė

ES nyksta kas trečia bičių, drugelių ir žiedmusių rūšis. Kokių veiksmų imsimės?

2023-01-26

^© Agroakademija.lt nuotr.

Peržiūrėjusi 2018 m. ES iniciatyvą dėl apdulkintojų, Europos Komisija (EK) skelbia „Naują apdulkintojų politikos kursą“, padėsiantį kovoti su nerimą keliančiu laukinių apdulkinančių vabzdžių skaičiaus mažėjimu Europoje. Teigiama, kad šiuo metu ES nyksta kas trečia bičių, drugelių ir žiedmusių rūšis.

Apdulkintojai yra neatsiejama sveikų ekosistemų dalis: jei nebūtų apdulkintojų, imtų mažėti ir galiausiai išnyktų daug augalų rūšių, o kartu ir nuo jų priklausantys organizmai. Tai turėtų sunkių ekologinių, socialinių bei ekonominių pasekmių. Nuo apdulkinimo priklauso maždaug 80 proc. pasėlių ir laukinių žydinčių augalų, todėl apdulkintojų nykimas yra viena didžiausių grėsmių ES gamtai, žmonių gerovei ir apsirūpinimui maistu, nes kelia grėsmę tvariai ilgalaikei žemės ūkio gamybai. Šiandienos geopolitinėmis aplinkybėmis dar aktualiau didinti maisto sistemos atsparumą, be kita ko, apsaugant apdulkinančius vabzdžius ir atkuriant jų populiacijas.

„Maži dalykai gali lemti didelius pasaulio pokyčius. Nuo mažyčių augalus apdulkinančių vabzdžių priklauso gamtos ateitis ir ilgalaikis apsirūpinimas maistu. Turime nedelsiant imtis taiklių veiksmų apdulkintojams gelbėti, nes jų indėlis į mūsų ekosistemas, visuomenę ir ekonomiką neįkainojamas. „Naujas apdulkintojų politikos kursas“ yra ne tik ryžtingas ES žingsnis į priekį, bet ir gali įkvėpti panašius veiksmus visame pasaulyje. Pasistenkime, kad tai įvyktų ne per vėlai,“ – sakė Virginijus Sinkevičius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Imtis ryžtingos apdulkintojų nykimo prevencijos vis dažniau ragina piliečiai. Atnaujintame plane išvardyti veiksmai, kurių turės imtis ES ir valstybės narės, kad iki 2030 m. sustabdytų apdulkintojų nykimą.

Iki 2030 m. sustabdyti apdulkintojų nykimą

Persvarstytoje iniciatyvoje dėl apdulkintojų 2030 m. tikslai ir jiems skirti veiksmai suskirstyti pagal tris prioritetus, kurių pagrindinis – gerinti apdulkintojų išsaugojimą ir šalinti jų nykimo priežastis. To bus siekiama:

• geriau saugant rūšis ir buveines, pavyzdžiui, EK baigs rengti apdulkintojų rūšių, kurioms gresia išnykimas, apsaugos planus ir nustatys pagal Buveinių direktyvą saugomoms buveinėms būdingus apdulkintojus, kuriuos valstybės narės turėtų saugoti, Be to, EK kartu su valstybėmis narėmis parengs apdulkintojams skirtų ekologinių koridorių, arba zvimbtakių, tinklo planą;
• atkuriant buveines žemės ūkio kraštovaizdžiuose – pagal bendrą žemės ūkio politiką labiau remiant apdulkintojams palankų ūkininkavimą;
• mažinant pesticidų naudojimo poveikį apdulkintojams, pavyzdžiui, nustatant teisinius reikalavimus įgyvendinti integruotąją kenkėjų kontrolę arba taikant papildomus bandymų metodus, kuriais nustatomas pesticidų toksiškumas apdulkintojams, įskaitant nemirtiną ir lėtinį poveikį. Pagrindinė apdulkintojų nykimo priežastis yra pernelyg didelis pesticidų naudojimas, todėl labai svarbu bus mažinti jų keliamą riziką ir mažinti naudojimą pagal EK pasiūlymą dėl tausiojo pesticidų naudojimo;
• gerinant apdulkintojų buveines miestų vietovėse;
• padedant apdulkintojams išvengti poveikio, kurį daro klimato kaita, invazinės svetimos rūšys ir kitos grėsmės, pvz., biocidai ar šviesinė tarša.

Pagal šią iniciatyvą taip pat bus siekiama gerinti žinias apie apdulkintojų nykimą, jo priežastis ir padarinius. Bus sukurta nuodugnios stebėsenos sistema, remiami moksliniai tyrimai ir vertinimas, pvz., iki 2025 m bus nustatyti pagrindiniai apdulkintojų plotai. Bus imtasi gebėjimų stiprinimo ir žinių sklaidos tikslinių priemonių.

Kokie Lietuvos sprendimai?

Europos žaliasis kursas numato, kad iki 2030 m. ES žemės ūkyje būtų 50 proc. sumažintas pesticidų naudojimas. Taip pat planuojama, kad ketvirtadalis ES žemės ūkio paskirties plotų bus skiriami ekologiniam ūkininkavimui.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatytos priemonės taip pat prisidėsiančios ir prie laukinių apdulkintojų apsaugos: „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“, „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ ir kitos su biologinės įvairovės bei agroekosistemų išsaugojimu ir atkūrimu susijusios priemonės. Ekologinio ūkininkavimo ir perėjimo prie ekologinio ūkininkavimo bei kitos veiklos taip pat prisidės prie laukinių apdulkintojų saugojimo.

Nors naujasis EK komunikatas pirmiausia yra skirtas laukinių apdulkintojų išsaugojimui, naminių bičių apsaugos svarba yra ne ką mažesnė. 2023–2027 metais Lietuvos bitininkystės sektoriui numatyta 5,5 mln. Eur finansinės paramos. Kasmet bitininkystės produktų gamybos ir prekybos sąlygoms gerinti, užtikrinti sektoriaus tvarumą ir plėtrą planuojama skirti po 1,1 mln.

Daugiau apie tai, kokia parama bitininkai skatinami vystyti veiklą, skaitykite čia.

Pagal oficialią ES interneto svetainės bei ŽŪM informaciją parengė Ramunė Sutkevičienė, agroakademija.lt