Biologinei įvairovei išsaugoti – pasaulinis susitarimas

2022-12-21

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Po ketverius metus trukusių ilgų ir sudėtingų derybų, kuriose dalyvavo ir Lietuva, 15-ajame JT biologinės įvairovės konvencijos šalių susitikime Monrealyje, Kanadoje, patvirtintas istorinis susitarimas gamtai – Kunmingo-Monrealio Pasaulinė biologinės įvairovės darbotvarkė (ang. Kunming-Montreal Global biodiversity framework). Tai yra svarbiausias tarptautinis strateginis dokumentas, numatantis 23 pasaulinius tikslus biologinei įvairovei išsaugoti.

Šiuo metu biologinė įvairovė nyksta istorijoje beprecedenčiu greičiu – išnykimas gresia vienam milijonui augalų ir gyvūnų rūšių, todėl daugumai pasaulinių tikslų pasiekti iki 2030 m. konvencijos šalims reikės imtis skubių ir konkrečių veiksmų.

Naujoji darbotvarkė numato, kad iki 2030 m. 30 proc. sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų teritorijų turės būti efektyviai saugomos ir tvarkomos. Šio tikslo įtvirtinimas laikomas vienu iš svarbiausių tarptautinio susitarimo rezultatų.

Taip pat darbotvarkėje numatyta, kad 30 proc. pažeistų sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų ekosistemų ploto turi būti efektyviai atkuriama. Siekiama 50 proc. sumažinti naujų invazinių rūšių įsikūrimo atvejų, mažinti išmetamo maisto kiekį, į aplinką patenkančių maistinių medžiagų perteklių ir pesticidų keliamą riziką. Dar vienas siekis – bent 500 milijardų JAV dolerių kasmet sumažinti aplinkai žalingas subsidijas.

Planuojama, kad biologinės įvairovės išsaugojimui iš nacionalinių, tarptautinių ir privačių šaltinių iki 2030 m. kasmet bus skiriama 200 milijardų JAV dolerių įskaitant ir išsivysčiusių šalių finansinę paramą besivystančioms šalims. Atsižvelgiant į besivystančių šalių prašymą, Pasaulio aplinkos fondas (angl. Global Environment Facility) raginamas 2023 m. įsteigti padalinį, skirtą darbotvarkei įgyvendinti, kuris ateityje gali tapti ir savarankišku tarptautiniu fondu.

Darbotvarkėje numatomi ir bendrieji tikslai, kurie padės stabdyti žmonijos keliamą grėsmę rūšių išnykimui, saugoti genetinę įvairovę, darniai naudoti laukinės augalijos ir gyvūnijos išteklius ir mažinti neigiamą klimato kaitos, žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės, teritorijų planavimo sektorių poveikį biologinei įvairovei.

Kiekviena konvencijos šalis, tarp jų ir Lietuva, turės prisidėti prie darbotvarkės įgyvendinimo. Šalys turės patvirtinti nacionalinius strateginius dokumentus, kuriuose numatys biologinės įvairovės išsaugojimo tikslus.

Pagal susitikime Monrealyje sutartus rodiklius bus vertinami konvencijos šalių pasiekimai ir darbotvarkės tikslų įgyvendinimo rezultatai pasauliniu mastu. Bus skaičiuojami ir vertinami saugomų teritorijų plotai, taip pat plotai, kuriuose taikomos gamtos atkūrimo priemonės ir lėšų, skiriamų biologinei įvairovei saugoti, suma.

Pagal Aplinkos ministerijos informaciją