Žirnių agrotechnika ir parama augintojams (II)

Sigita Balinskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro augalininkystės konsultantė

2016-04-26

Tęsinys. Pradžia balandžio 25 d.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Žirnių auginimo praktika rodo, kad piktžolės, ligos ir kenkėjai ženkliai gali sumažinti pasėlio kokybę. Nesuspėjant laiku apsaugoti pasėlių, derlingumas gali sumažėti 40–60 procentų. Augalų apsaugos sistemą sudaro cheminių ir agrotechninių priemonių visuma. Jomis siekiama sumažinti piktžolių, ligų, kenkėjų plitimą pasėliuose.

Piktžolės žirniuose

Ilgametė ūkininkų patirtis rodo, jog žirniai po sėjos pralaimi konkurenciją su piktžolėmis. Žirniai yra jautresni augalai, nei varpiniai ar rapsai. Todėl norint apsaugoti žirnių pasėlius nuo piktžolių, purkšti derėtų iškart po sėjos, iki sudygstant žirniams. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog žirniai savo vegetacijos pradžioje pirmiausia augina šaknis. Jos augalams reikalingos apsisaugoti nuo ankstyvų pavasarinių sausrų. Šaknyse taip pat turi susiformuoti gumbelinės bakterijos.

Jei purškimas nuo piktžolių yra suvėlinamas ir atliekamas žirniams sudygus, purškimui tikslingiau naudoti herbicidų mišinius. Patariama nepurkšti dygimo metu, nes šiuo tarpsniu žirniai yra pažeidžiamiausi.

Geriausi rezultatai gaunami, kada purškimas atliekamas per 2 kartus. Pirmasis – po sėjos darbų, antrasis – žirniams paaugus iki 3–5 cm aukščio.

Žirniuose dažniausiai aptinkamos šios piktžolės: kibieji lipikai, notrelės, dirvinės našlaitės, daržinės žliūgės, veronikos, dirvinės karpažolės, baltosios balandos, dirvinės čiužutės, bekvapiai šunramuniai. Siekiant apsaugoti nuo piktžolių po žirnių sėjos patartina naudoti herbicidus.

1 lentelė. Lietuvoje registruoti herbicidai, apsaugantys žirnius nuo piktžolių

Ligos žirnių pasėliuose

Kovojant su ligomis žirnių pasėliuose, pirmiausia reikia pasirūpinti gera agrotechnika. Ne mažiau svarbu laikytis sėjomainos, neatsėliuoti, giliai suarti dirvą. Optimaliai pasirinkus sėjos laiką, sėklos normą, taip pat galima sumažinti ligų plitimo tikimybę.

Pasėlyje pasireiškus puviniams, jų patogenų pradai gali dirvožemyje išlikti gyvybingi daugelį metų. Pupinius augalus į tą patį lauką patartina grąžinti ne anksčiau kaip po ligos išplitimo praėjus 7 metams.

Dažniausios žirnių ligos: askochitozė, rūdys, netikroji miltligė, miltligė, šaknų ir pašaknio puviniai, baltasis (sklerotinis) puvinys, pilkasis (kekerinis) puvinys, bakterinė dėmėtligė.

Šios ligos yra pagrindinės ir daugiausia žalos padarančios ankštinių pasėliams. Joms plisti palankūs drėgni vasaros orai. Norint kokybiškai apsaugoti pasėlius nuo ligų, rekomenduojami du purškimai. Pirmasis atliekamas žydėjimo pradžioje, antrasis – pabaigoje.

2 lentelė. Lietuvoje registruoti fungicidai, apsaugantys žirnius nuo ligų

Kenkėjai, naikinantys žirnių pasėlius

Auginant bet kokius žemės ūkius augalus neišvengiama ir kenkėjų. Žirnius sėti geriausia vos atšilus orams. Kuo anksčiau pasėsime, tuo sumažės tikimybė, kad juos apniks kenkėjai. Žirniams kenkia žirniniai amarai, sitonai (juostuotasis ir šeriuotasis), žirniniai vaisėdžiai (paprastasis ir mėnuliškasis), tripsai (žirninis, žirnių žiedynų), žirnininiai grūdinukai. Prevencija nuo galimo kenkėjų nepageidaujamo antplūdžio turėtų būti sėjomaina, gilus dirvos suarimas, insekticidų naudojimas ankštinių augalų laukuose.

3 lentelė. Lietuvoje registruoti insekticidai, apsaugantys žirnius nuo kenkėjų

Visais rūpimais klausimais kreipkitės į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantus rajonų biuruose. Informacijos apie ligų, kenkėjų, piktžolių plitimą kiekviename rajone ieškokite Konsultavimo tarnybos informacinėje programoje https://ikmis.lzukt.lt