Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Žiema išbandė 40 tiriamų žieminių augalų veislių
Dr. Roma Semaškienė
LAMMC Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja
2014-04-02
Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visoje ES, labai daug dėmesio skiriama tausiam pesticidų naudojimui, integruotai augalų apsaugai. Kuo sveikesnių žemės ūkio augalų veislių parinkimas – esminis dalykas taikant integruotą augalų apsaugą. Daug veislių tyrimų atlieka danai, anglai, vokiečiai, tačiau pastebime, kad ne visa informacija tinka Lietuvai, kadangi pas mus dominuoja kitos ligos ar jų populiacijos. Ruošiant rekomendacijas dėl pesticidų naudojimo, labai svarbu žinoti, kokią veislę rekomenduoti ūkininkams. Atsparesnėms ligoms veislėms pesticidų reikia mažiau, tačiau iki šiol nepavyksta sukurti veislių, kurios pasižymėtų visomis svarbiausiomis savybėmis – būtų derlingos, išaugintų geros kokybės grūdus ir tuo pačiu būtų atsparios ligoms.
Daugelyje senas žemdirbystės tradicijas puoselėjančių užsienio valstybių pastebima tendencija, kad ūkininkai dažniau renkasi ne sveikiausias ir atspariausias ligoms veisles, bet derlingiausias, kurių geriausi kokybiniai rodikliai. Jiems pateikiama visa reikalinga informacija, todėl gali rinktis. Žinodami apie veislės jautrumą ligoms, jie iš anksto gali suplanuoti kontrolės priemones ir poreikį. Pas mus tokios informacijos kol kas stinga.
Lietuvoje 2012 m. patvirtintas Augalų apsaugos planas ir numatytos priemonės jam įgyvendinti. Taigi integruotos augalų apsaugos priemonės turi būti įgyvendintos ir už jas reikės atsiskaityti Europos Sąjungos Komisijai. Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija skyrė lėšų LAMMC Žemdirbystės instituto parengtam projektui. Jį įgyvendinat, pernai buvo pasėta 19 žieminių kviečių ir 21 žieminių rapsų veislių – pradėtas jų palyginimo bandymas. Derinant su Lietuvos sėklininkystės asociacija ir kompanijomis, parduodančiomis sertifikuotas sėklas, buvo atrinktos Lietuvoje populiariausios žieminių kviečių ir žieminių rapsų veislės. Joms sudarytos vienodos augimo sąlygos, visos buvo beicuojamos, atsižvelgiant į sėklos stambumą sėta vienoda sėklos norma. Svarbiausias tyrimo tikslas – pagal pasirinktą metodiką nustatyti veislių atsparumą ligoms, jų ūkinį vertingumą ir kompleksiškai įvertinti tirtų veislių tinkamumą Integruotai kenksmingųjų organizmų kontrolei. Tyrimą numatyta tęsti 3 metus.
Kaip ir daugelį žieminių augalų pasėlių, tyrimui pasėtus augalus išbandė trumpa ir besniegė žiema. Nemažai veislių peržiemojo, bet ne visos. Manau, kad geriausiai pasekmes galėsime įvertinti balandį, t. y. visiškai atsinaujinus augalų, ypač rapsų, vegetacijai, ir po stiprių pavasarinių šalnų. Galutinės išvados, žinoma, būtinai bus paskelbtos. Ūkininkai turi apie tai žinoti, kad išvengtų rizikos ir nepatirtų nuostolių ateityje. Planuojame kviesti juos į lauko dienas, informuosime portale www.agroakademija.lt., populiariuose ūkininkams skirtuose laikraščiuose ir žurnaluose. Situacijos aptarti balandžio 9 d. į tiriamus laukelius atvyksta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų augalininkystės konsultantai.
Kad tokie tyrimai reikalingi, abejonių nekyla. Pavasarį veislių tyrimui planuojama sėti vasarinius rapsus, kviečius ir miežius. Bendradarbiaujant su LŽŪKT specialistais, sėklininkystės kompanijų atstovais, kalbėta apie žirnių veislių tyrimo poreikį. Ūkininkai jų sėja vis daugiau, o auginti nėra paprasta. Žirniai dažnai serga pašaknio ligomis, o pažeisti sugula, sunku nuimti derlių.
Galvojant apie ateitį, reikia akcentuoti, kad net 3 metus atliekamų tyrimų nepakanka. Kitose šalyse jie nuolat atliekami. Vienoms veislėms neišlaikius gamtos ar technologinių išbandymų, tiriamos naujos. Dažnai tokius tyrimus inicijuoja ir finansuoja ūkininkų organizacijos, kurios suinteresuotos, kad apie tyrimų duomenis sužinotų visi ūkininkai ir patys galėtų priimti sprendimus.
