• Temos
• Augalininkystė

Žemės dirbimo technologija, sauganti dirvožemį, taupanti laiką ir pinigus

Gitana Jonuškaitė-Gužienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantė

2019-02-10

© LŽŪKT nuotr.

Veikiamas natūralių gamtos procesų ir dėl žmogaus veiklos, dirvožemis eroduoja, tad mokslininkai ieško išeičių, kaip sumažinti dirvožemio eroziją. Viena iš galimybių – naudoti juostinį žemės dirbimą, kuris šiuo metu susilaukia vis daugiau dėmesio dėl naudos dirvai.

Juostinis žemės dirbimas, vadinamoji Strip-till technologija, susiformavo mėginant išspręsti tiesioginės sėjos problemas: kaip pašalinti augalų liekanas, kad jos netrukdytų sėklos įterpimui į dirvą, kaip sušildyti dirvos paviršių ir t. t. Ši technologija priskiriama prie tiksliosios žemdirbystės sistemų, nes dirva įdirbama juostomis (tam tikrame ruože), kur įsėjama sėkla kartu su trąšų granule. Juostinis žemės dirbimas pasižymi išskirtinėmis savybėmis kovojant su viršutinio dirvožemio sluoksnio erozija. Technologijos privalumai:

• giluminis purenimas su galimybe įterpti trąšas, pasiekiant 35 cm darbinį gylį. Augalinės liekanos, likusios dirvos paviršiuje, saugo dirvą nuo vėjo, vandens erozijos, taip pat pristabdo piktžolių dygimą;
• žiemą, kai mažai sniego, didesnis jo sluoksnis užkloja pasėlį, kuris sėtas taikant juostinį žemės dirbimą, nes gausesnė sniego danga būna pasėlio juostoje. Dėl šios priežasties, oro temperatūrai smarkiai nukritus žemyn, pasėliai mažiau nukenčia nuo šalčio ir geriau žiemoja.

Juostinė žemės dirbimo technologija gali būti taikoma gana ilgą laiką – nuo rudens pradžios iki šalnų arba anksti pavasarį, prieš vasarojaus sėją. Šios technologijos dėka dirvožemis nepriekaištingai išpurenamas, išlaikomas jo poringumas sluoksnyje, todėl į dirvožemį puikiai susigeria lietaus vanduo. Technologija ypač efektyvi pavasarį, kai dirvožemis šlapias ir linkęs susigrumstuoti. Spygliuoti volai sutrupina grumstus ir puikiai išpurena dirvą. Taip pat ši technologija tinka sunkioms ir akmenuotoms dirvoms.

Kol kas dažniausiai šis sėjos būdas taikomas kukurūzų ir cukrinių runkelių sėjai, tačiau nemažai kompanijų šią technologiją išmėgino ir sėdami rapsus ar kviečius.

Kaip tinkamai paruošti dirvožemį taikant juostinę žemės dirbimo technologiją?

Ūkiams, ketinantiems taikyti šią technologiją, rekomenduojama visų pirma kokybiškai atlikti seklų, 8–10 cm, ražienų skutimą. Ražienos turi būti skutamos įstrižine nuimto derliaus kryptimi, kad augalų liekanos ir pelai kuo geriau pasiskleistų.

Sunkiuose ir itin suspaustuose dirvožemiuose visų pirma reikėtų atlikti giluminį, 35–50 cm, dirvos dirbimą. Pakankamas giluminio purentuvo atstumas tarp noragų yra 35–80 cm. Augalams labai svarbu pakankamas oro kiekis dirvožemyje, todėl giluminis įdirbimas gerai suardo ir puikiai aeruoja gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Koks yra geriausias įdirbimo ir sėjos gylis?

Maksimalus juostinio įdirbimo gylis, sėjant sėjamosiomis, yra apie 20 cm. Praktika rodo, kad ne visada yra būtina įdirbti didžiausiu gyliu, galima dirbti ir gerokai mažesniu. Tyrimas parodė, kad šaknų vystymuisi, kai atsinaujina augalų vegetacija, didžiausią įtaką turi ne tik dirvos įdirbimas, bet, pirmiausia, didesnė azoto koncentracija šaknų zonoje.

Kai šaknys prasiskverbia per dirbamą dirvos sluoksnį, augimas gilyn sulėtėja, šaknys pradeda stipriai šakotis. Jei norime nuslopinti šį efektą, kuris labai dažnai pasireiškia sekliai įdirbant ražieną ir po lietaus padidėjant azoto koncentracijai tarp įdirbto ir neįdirbto žemės sluoksnio, dirvožemį turime įdirbti juostomis bent jau 5 cm giliau nei prieš tai buvęs ražienų skutimo gylis. Kai ražienas įdirbame sekliai, 8 cm gyliu, juostinis įdirbimas sėjai turi būti 13 cm. Tokio gylio taip pat pakanka, jei įdirbant juostomis šaknų zonoje yra tręšiama trąšomis, kurių sudėtyje yra labai mažai arba visai nėra azoto (pvz., amofosas ar P, K mišiniai ir pan.). Tačiau, jei įterpiame trąšas, kurių sudėtyje yra daugiau azoto, dirvą privalome įdirbti giliau dėl atsirandančio pavojaus, esant sausrai, nudeginti jautrias augalų šaknis. Įdirbimo gylis taip pat turi būti parenkamas atsižvelgiant į galimą grumstų formavimąsi. Reikia atkreipti dėmesį, kad, dirbant su labai siaurais (tik 25 cm) noragais, grumstai formuojasi minimaliai, net ir giliai purenant.

Paprastai rekomenduojamas sėjos gylis, taikant Strip-till technologiją yra 3–4 cm. Toks sėjos gylis užtikrina didesnį drėgmės rezervą, ypač sausais metais. Juostinis įdirbimas – tai idealus dirvos įdirbimas. Sudaromi maži grumsteliai virš sėklos pagrindo, sėklos sudygsta iš tiesų greitai ir tolygiai. Greitą daigumą taip pat užtikrina ir tai, kad, taikant juostinį įdirbimą, drėgna dirva iškeliama į paviršių, sėklos iš karto pasėjamos į drėgną dirvožemį.

Kiek reikia trąšų sėjant eilučių juostomis?

Trąšos ir jų kiekis turi būti parenkamos kruopščiai, atsižvelgiant į dirvožemyje sukauptas maistines medžiagas ir pagrįstas bendra maistingumo strategija. Bet kuriuo atveju kompleksinės trąšos, pavyzdžiui, NPK, amofosas, P, K mišiniai ar kitų cheminių elementų mišiniai (Mg, S), yra vertinamos palankiai. Trąšų kiekis svyruoja nuo 100 iki 300 kg/ha, kai įprastas kiekis yra nuo 100 iki 150 kg/ha. Tai svarbu logistikos požiūriu ir dėl sėkladėžės užpildymo dažnumo.

Ką daryti, jei per sėją labai sausa?

Juostinė technologija ypač pasiteisina sausais metais. Kaip jau minėta, maži grumsteliai sulaiko drėgmę, o per sėją, taikant juostinę įdirbimo technologiją, drėgna dirva iškeliama į paviršių. Tai labai pagerina sėklų daigumą ir sudygimo tolygumą.

Sėklų eilutė suformuojama įdirbtų juostų vagutėje, taip sėklos atsiduria arti drėgnos dirvos, kuri geriau apsaugoma nuo išgaravimo ir išdžiūvimo. Šis efektas dar padidėja, jei paviršiuje yra nemažas kiekis smulkintų šiaudų.

Pasėliai auga lygiai, sumažėja priežiūros poreikis agronomijos atžvilgiu, tręšimas tampa efektyvesnis. Tik reikia atkreipti dėmesį, jei ant dirvos paviršiaus yra palikta augalinių atliekų, turi būti imtasi apsaugos priemonių šliužams naikinti.

Jei kritulių labai daug?

Strip-till sėjos technologija turi teigiamą poveikį sėklų daigumui, ypač drėgnu sėjos sezonu. Juostinis įdirbimas per sėją puikiai aeruoja dirvą, todėl dirvoje susidaro daugiau dirvožemio oro tarpų. Tai idealus mikroklimatas, nes augalai gauna daugiau oro, palyginti su tradiciškai sėtais žemės ūkio augalais. Pasėliai yra sveikesni ir stipresni.

Remiantis patirtimi ir atliktais tyrimais, sėjos technologija ypač pasiteisina sėjant ekstremaliomis sąlygomis – sausu ar itin drėgnu sėjos laikotarpiu, taip pat gerokai padidina derlių ir kasmetinį jo stabilumą.

Juostinės sėjamosios kūrėjas ir penkmečio rezultatai

Anglijos ūkininkas Džefas Kleidonas (Jeff Claydon), „Claydon“ kompanijos įkūrėjas ir savininkas, 2002 m. sukūrė juostinę sėjamąją siekdamas sumažinti laiko ir energijos sąnaudas žemės dirbimui ir sėjai. Šiandieniniai rezultatai džiugina tiek kūrėją, tiek Anglijos ūkininkus. D. Keidono nuomone, toks sėjos būdas labai tinkamas ir Šiaurės Europos klimatinėse sąlygose ūkininkaujantiems žemdirbiams. Remiantis 5 metų bandymų rezultatais, kviečių, kurie buvo sėti Claydon sėjamosiomis, derlius buvo per 20 proc. didesnis, palyginant su tradiciškai augintais. Vidutinis 31 bandymo laukelio kviečių derlingumas siekė 9,23 t/ha, t. y. 1,94 t/ha daugiau, negu augintų artuose laukeliuose. Taip pat gautas 15 proc. didesnis rapsų derlius.

Naudota literatūra: Strip-tillage: a concervation option for Wisconsin farm; Saving your Strip-Tilled soil smart simple strategies; Farmers Expect ‘Unbelievable’ Profits from Strip-Till;Advanced Strip till technology; STRIP-TILL Solution for Water Erosion in Corn – Demo Tour