Dengiamieji augalai suteikia galimybę pagerinti dirvožemio struktūrą ir su sėjomaina susijusią įvairovę. © Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Dengiamieji augalai, kartais vadinami tarpiniais pasėliais, sėjami tarp dviejų pagrindinių žemės dirbimo darbų. Paprastai sėjama rudenį ir (arba) žiemą. Svarbu, kad dengiamieji augalai greitai įsitvirtintų po to, kai nuimamas javų derlius, tada naujieji pasėliai gautų visą naudą iš maisto medžiagų ir dirvožemyje sukauptos anglies, rašoma portale agriland.ie.
Dengiamieji augalai išlaiko žaliąją žemės dangą ir taip sulaiko maistines medžiagas, likusias nuo praėjusio vegetacijos sezono. Kita vertus, prekiniai augalai auginami gyvuliams šerti, paprastai žiemos laikotarpiu.
Dengiamieji augalai gali būti auginami tarp dviejų pagrindinių pasėlių ir paprastai tręšiami azoto (N), fosforo (P) ir kalio (K) trąšomis arba mėšlu, kad būtų gauta kuo daugiau sausųjų medžiagų (SM).
Tokie pasėliai paprastai nuganomi arba jų derlius nuimamas per žiemą. Svarbu, kad pašariniai augalai nebūtų sėjami šalia upių ir (arba) atvirų kanalų, nes jie paprastai nuimami žiemą. Dėl to gali susidaryti nuosėdų ir fosforo nuostolių: tokiose vietose labiau tinka dengiamieji (tarpiniai) augalai.
Dengiamieji augalai
Kai dengiamieji augalai įsitvirtina dirvožemyje, jie sukuria didelę šaknų sistemą, kuri susigrąžina azotą, likusį po ankstesnių pasėlių.
Jei per žiemą lauke žaliosios dangos yra mažai arba jos visai nėra, azotas gali išsiplauti iš dirvožemio ir patekti į gruntinį vandenį arba upelius, o tai gali pabloginti vandens kokybę, todėl geriausia auginti dengiamuosius augalus su didele ir gilia šaknų sistema.
Dengiamieji augalai per žiemą iš dirvožemio išgautą azotą kaupia savo antžeminėje biomasėje, kol pavasarį jis vėl įterpiamas į dirvožemį. Dengiamųjų augalų sukauptas azotas papildo dirvožemio organinių medžiagų atsargas ir laikui bėgant pamažu tampa prieinamas vėliau auginamiems pasėliams.
Dengiamųjų augalų suformuotas didesnis šaknų kiekis skaido dirvožemio sluoksnius. Tai pagerina dirvožemio struktūrą, todėl padidėja stabilumas ir pagerėja drenažas.
Šaknys taip pat yra organinių medžiagų šaltinis. Dengiamieji augalai taip pat išskiria eksudatus, kurie papildo dirvožemio biologiją. Šis procesas labai svarbus, nes jo metu dirvožemio smėlio, dumblo ir molio dalelės paverčiamos vandeniui atspariomis dalelėmis, kurios išsaugo savo struktūrą, kai yra drėgnos.
Viena iš didžiausių grėsmių žemės dirbimo našumui visame pasaulyje yra dirvožemio organinių medžiagų masės nykimas. Ji yra pagrindinė augalų maisto medžiagų, ypač dirvožemio azoto, saugykla dirvožemyje.
Organinės medžiagos taip pat padeda mažinti dirvožemio suslėgimą, nes jos veikia kaip amortizatorius tarp dirvožemio dalelių: smėlio, dumblo ir molio.
Parengta pagal agriland.ie informaciją. Vertė Saulius Zagorskis (LŽŪKT), agroakademija.lt informacija