• Temos
• Augalininkystė

Kelių maistinių augalų auginimas drauge – tvaresnė ūkininkavimo praktika

2023-01-31

© Asociatyvi Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Gauti preliminarūs duomenys apie tai, per kiek laiko monokultūriniai augalai gali prisitaikyti prie auginimo kartu su kitų rūšių augalais, rašoma portale sciencedaily.com.

Kelių maistinių augalų auginimas drauge yra tvaresnė ūkininkavimo praktika, imituojanti labai produktyvias laukinių augalų bendrijas. Šiame procese, vadinamajame tarpinių pasėlių auginimu, išnaudojamos papildomų skirtingų rūšių augalų savybės, kad būtų galima padidinti produkciją ir sumažinti trąšų ir kitas aplinkai kenksmingas technologijas. Štai Šiaurės Amerikos vietiniai gyventojai nuo seno kartu augina kukurūzus, pupeles ir moliūgus, kad gautų kuo didesnį kiekvieno augalo derlių ir sumažintų laistymo ar trąšų poreikį.

„Tačiau dauguma komercinių augalų buvo išvesta dėl savybių, užtikrinančių didelį jų produktyvumą vieno pasėlio sąlygomis. Šie augalai gali būti netinkami auginti kelių pasėlių sistemose, o tai gali sumažinti tarpinių pasėlių naudą“, – aiškina Laura Stefan, buvusi Ciuricho ETH doktorantūros studentė, o dabar Šveicarijos Konfederacijos žemės ūkio mokslinių tyrimų instituto Agroscope doktorantė.

Siekdama daugiau sužinoti apie skirtingų augalų gebėjimą prisitaikyti, komanda nedideliuose ploteliuose augino kviečius, avižas, lęšius, linus, judras ir kalendras. Ploteliuose auginta 13 dviejų rūšių derinių, 4 keturių skirtingų rūšių mišiniai. Augalai augo pavieniui arba vienos rūšies sklypeliuose, tręštuose arba netręštuose ploteliuose. Komanda eksperimentus kartojo 3 m. iš eilės, kiekvienais metais naudodama sėklas, surinktas iš ankstesnių metų plotelių, kad įvertintų auginimo skirtingose sistemose poveikį augalų kartoms. Trečiaisiais metais jie vertino augalų savybes ir produktyvumą.

Augalai mažiau konkuruoja

Nustatyta, kad augalai, kurių dvi kartos augintos toje pačioje kelių augalų aplinkoje, mažiau konkuravo tarpusavyje. Tačiau šių daugianarių augalų derliaus pranašumas, palyginti su monokultūriniais augalais, padidėjo tik tręšiamuose laukeliuose. Per dvi kartas augalai, auginti monokultūrose arba mišrių rūšių laukeliuose, užaugo aukštesni. Jie taip pat užaugino plonesnius lapus, o tai rodo sparčią biomasės gamybą.

„Mūsų tyrimas rodo, kad vienamečiai augalai per dvi kartas sparčiai prisitaiko ir tampa labiau „bendradarbiaujantys“, tačiau tai nepadidina derliaus be trąšų", – sako tyrimo bendraautorė Nadine Engbersen, doktorantūros metu dirbusi Ciuricho ETH Žemės ūkio mokslų institute (Šveicarija).

Autoriai mano, kad trumpas tyrimo laikotarpis – tik treji metai – gali paaiškinti, kodėl neįvyko didesnė diferenciacija. Mažai tikėtina, kad per tą laiką įvyko daug genetinių pokyčių, nors genetinė tam tikrų genotipų atranka galėjo vykti tų rūšių, kurių genotipai jau buvo kintantys. Be to, kai kuriuos pastebėtus augalų prisitaikymus gali paaiškinti epigenetinės modifikacijos, kurios įjungia arba išjungia genus. Mikrobai arba maisto medžiagų ištekliai, perduodami iš vienos augalų kartos kitai per sėklas taip pat gali paaiškinti kai kuriuos iš šių greitų prisitaikymų.

Atliekant ilgalaikius tyrimus, gali būti pastebėta daugiau adaptacijų, kurias sukelia genetinės mutacijos arba genetinė rekombinacija, t. y. augalų DNR sekų persitvarkymas. Dabartiniai rezultatai leidžia manyti, kad atrankinė selekcija galėtų padėti išvesti savybes, kurios optimizuotų „bendradarbiavimą“ ir derlių daugianariuose sklypuose.

„Mūsų išvados turi svarbią reikšmę perėjimui prie labiau diversifikuoto žemės ūkio“, – teigia vyresnysis autorius Christianas Schöbas, Žemės ūkio ekologijos grupės vadovas, anksčiau dirbęs Ciuricho ETH, o dabar – Karaliaus Chuano Karloso universitete. „Jie rodo, kad augalus veisiant mišrių rūšių sklypuose galima dar labiau padidinti derlių ir sumažinti trąšų bei kitų kenksmingų metodų poreikį.“

Parengta pagal užsienio portalų informaciją