Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Ūkininkauja su polėkiu ir eksperimentuodamas
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2017-10-20
„Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską. Reikia supratingumo“, – sako eksperimentuoti mėgstantis plungiškis Rolandas Mačiuitis, kai į ūkio laukus atvyko Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantas paimti dirvožemio ėminių. Ūkininkas džiaugiasi laimėjęs LŽŪKT loterijoje ir sako dirvožemį tirti pradėjęs prieš gerą dešimtmetį, kai dar nebuvo taip populiaru.
Štai laukas, kuriame susitikome, tiriamas jau 4 kartą. „Iš ūkio laukų nei vienas šiaudas nėra išvažiavęs. Viską susmulkiname, apariame. Su dirvožemiu esame prisicirkinę, tad bandome surasti pusiausvyrą. Tiriamės dirvožemį ir norėdami sutaupyti. Arimas, kultivavimas, sėja, darbas kombainu, purškimas kainuoja tiek pat, ar tu gauni 3 ar 6 tonas. Tai išlaidos, nuo kurių nepabėgsi, todėl belieka mažinti kitas ir didinti derlių. Mes sutaupome ne dėl to, ką į dirvą beriame, bet ko į ją neįdedame,“ – tikina žemaitis ir prisipažįsta, kad pirmą kartą prieš 14 metų išsitirti dirvožemį nusprendė tik iš smalsumo, paragintas kolegų.
„Dirvožemis ūkyje labai skirtingas – kaip vaivorykštė danguje. Lauke, kuriame stovime, taip pat dominuoja bent 4 spalvos. Dirvožemio tyrimai parodė, kad dirvoje kalio vis daugėja, o mes kasmet jo vis pridėdavome. Kaliu jau nebetręšiu, o pinigus išleidžiu kalkėms pirkti,“– patirtimi dalijosi ūkininkas Rolandas Mačiuitis
Žemaitijoje daugiausia prastokos ūkinės vertės dirvožemiai žemės ne itin derlingos, rūgščios, trūksta fosforo, tačiau pakankamai yra kalio. „Praktika rodo, kad tręšiant be dirvožemio tyrimų, sumažėja lauko derlingumo potencialas. Juk vieno elemento, reikalingo augalams augti, perteklius dirvožemyje sumažina kitų augalui reikalingų elementų įsisavinimą, todėl reikia atlikti dirvožemio tyrimus ir nustatyti esamų elementų kiekius, kad augalai galėtų gerai augti ir ūkininkas gautų gerą derlių. Galbūt dirvą reikia kalkinti. Rūgščiame dirvožemyje augalai labai sunkiai pasisavina maisto medžiagas, todėl tręšimas praktiškai neduoda rezultatų, o trąšos išsiplauna į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir su gruntiniu vandeniu nuteka į vandens telkinius. Tad teršiama aplinka, vandenys, didėja ūkininkų išlaidos ir produkcijos savikaina,“ – sako Tomas Luotė, LŽŪKT Rietavo biuro augalininkystės konsultantas.
Tomas Luotė, LŽŪKT Rietavo biuro augalininkystės konsultantas, Rolando Mačiuičio ūkyje dažnas svečias
Pasak konsultanto Tomo Luotės, vis daugiau ūkininkų atlieka dirvožemio tyrimus, nes tai ekonomiškai apsimoka. Dažniausiai šia paslauga ūkininkai naudojasi po derliaus nuėmimo ar anksti pavasarį. Nerekomenduojama to daryti po tręšimo, nes gaunami netikslūs duomenys. LŽŪKT augalininkystės konsultantas Tomas Luotė minėjo, kad tyrimus labai gerai atlikti pavasarį, nes per žiemą, po lietaus, taip pat ir su tirpstančiu sniegu į gruntinius vandenis išsiplauna mineralinis azotas. Todėl labai tikslinga ištirti šį rodiklį ir žinoti, kokia situacija laukuose. Ūkininkai dažniausiai tiria judrųjį kalį ir fosforą, pH (rūgštingumą) bei humusą. Dirvožemį rekomenduojama išsitirti kas 5 metus. „Dažniausiai ūkininkai rezultatą nori gauti po pirmųjų metų. Tad būna nusivylusių, sako: darėme, bandėme tiksliai ūkininkauti, bet norimo rezultato negavome. Reikia iškentėti kelerius metus, nes taip greitai dirvožemio savybės nepasikeičia. Gavę iš laboratorijos dirvožemio tyrimus, ūkininkų nepaliekame su „plikais“ skaičiais. Su kiekvienu atskirai aptariame veiksmus, parengiame dirvožemio turtingumo žemėlapius, kad jie žinotų, kiek maisto medžiagų yra dirvožemyje įvairiose laukų vietose“, – tikina LŽŪKT Rietavo biuro augalininkystės konsultantas Tomas Luotė.
Ūkininkavimas – eksperimentinis menas
Šiandien Rolandas Mačiuitis valdo apie 180 ha augalininkystės ūkį (apie pusę yra nuosavos). Augina žieminius ir vasarinius javus, žirnius, miežius, žoles sėklai. Ūkininkavimas prasidėjo nuo senelių perduotų 9 hektarų. Žemaitis prisipažįsta, kad visuomet buvęs kaimo vaikas ir ūkininkauti pradėjo dar būdamas Žemės ūkio akademijos (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas) 3 kurso ekonomikos studentas. Ir štai jau 26 metus stengiasi ūkininkauti ramiai, nesipykdamas su gamta, tad nei didelių šuolių, nei nuosmukių ūkis nepatyrė. Nors, kaip prisipažino Rolandas, ūkininkavimas jam – didelis menas, todėl dirba su polėkiu, nemažai rizikuoja ir mėgsta eksperimentuoti.
Ūkininkas kelerius metus naudoja dumblo trąšas – sapropelį, kurį perka iš ūkininkų ir laiko tonos talpos bačkose. Mokslininkai teigimu, sapropelyje nemažai organinių medžiagų, kalcio karbonatų, silicio, magnio, geležies, aliuminio, mangano, fosforo, kalio, natrio oksidų, įvairių mikroelementų, taip pat yra vitaminų, amino rūgščių ir kitokių biologiškai aktyvių medžiagų, reikalingų žemės ūkio augalų mitybai. Rolandas neatmeta galimybės jį gamintis ir savame ūkyje. Kad įsitikintų, jog dumblas tinkamas, jis tiriamas – vieno pavyzdžio ištyrimas kainuoja apie 7–8 Eur. Tad, kaip teigia ūkininkas, tai „vieni geri pietūs“. Pavyzdys imamas iš tonos ar dviejų. „Pernai ūkyje darėme eksperimentą: dumblą maišėme su chemija. Dalį sėklų apvėlėme gautu mišiniu, dalį – beicu. Dumblu apveltomis sėklomis užsėjome apie 40 ha. Nuo ligų purškėme, tiek tuos, tiek tuos. O rezultatas – visi pašarinės klasės. Skirtumas tik tas, kad beicuoti grūdai tris–keturias dienas ilgiau dygsta. Gaila, kad dėl oro šiemet eksperimentas nepasisekė“, – pasakoja žemdirbys, pasiryžęs eksperimentą tęsti apie 5 metus.
Rolandas negalvojęs, kad ūkininkaujant reikia visiškai atsisakyti chemijos, tačiau bandantis ją naudoti saikingai ir vadovaujasi sava ūkininkavimo filosofija – „stengiuosi padaryti ne maksimumą, bet daugiau, negu vidurkis“. Ūkyje naudojamų trąšų kiekį per kelerius metus Rolandas Mačiuitis sumažino per pusę. Rezultatas – žemėje atsirado sliekų, kurie iš dirvos jau 5 metus buvo dingę.
Daug minčių ir idėjų ūkininkas sakosi pasisemiantis mokymuose, lauko dienose bendraudamas su mokslininkais, ūkininkais. Kartais ieškoti netradicinių sprendimų verčia ir aplinkybės, pvz., gausūs lietūs. Juk sakoma, kad nauja – tai gerai užmiršta sena. Ir pernai, ir šiemet ūkininkas išbandė, kaip jis sako, „sėjimą iš rankos“, t. y. sėklos barstomos su trąšų barstomąja pakrikai, kultivuojama ir privoluojama. Tokiu būdu žiemkenčiais buvo apsėtas 13 ha laukas (pernai 16 ha). Palyginus šį būdą ir darbą su sėjamąja, skirtumo didelio nebuvo. „Čia vėl variantas, kai skaičiuoji (red. juokiasi). Eksperimentuoju ir darau viską, ką galiu padaryti vienas. Turiu per dieną 50 ha ir trąšas išbarstyti, ir pasėti, iškultivuoti, ir privoluoti“, – racionalių sprendimų atsiradimą paaiškina Rolandas, ūkyje dirbantis su dar vienu darbininku.
Plėstis ūkininkas neplanuoja, lyg ir viskas sutvarkyta. Yra ir sandėliai, ir džiovyklos, kur galima suberti per tūkstantį tonų derliaus. Tiesa, kitais metais pagal žemės ūkio valdų modernizavimo programą ūkininkas planuoja įsirengti didelę, stacionarią džiovyklą. Su ūkyje esama technika galima nudirbti darbus ūkį išplėtus dar apie 10 proc., jei daugiau – reikalingos naujos investicijos. Įdomiau, kaip sako Rolandas, pabaigti pradėtus projektus, įgyvendinti naujas idėjas. „Man jau sunkiau įsigilinti į tas naujoves. Jaunimas dabar eina su idėjomis dideliais mastais. Turiu dar atskirą verslą (sėklos, aplinkos, vejų tvarkymas), tad su malonumu ūkį atiduočiau. Pinigai toks dalykas: arba uždirbi, arba ne. Stengiuosi su savimi nesipykti“, – ateities planais dalinasi Rolandas ir viliasi, kad į ūkį sugrįš dukra, kuri šiemet įstojo į ASU studijuoti agronomiją, o dar ir sūnus paauglys auga.
Kita ūkininko aistra, kilusi lyg ir iš būtinybės, – miškas. Juo ūkininkas stengiasi apsodinti tuos plotus, kurie netinkami intensyviam ūkininkavimui. Dabar užsodinta apie 30 ha. „Kai pats atsisėdi į traktorių ir matai, kad yra vietų, kur negali dirbti: purkštuvas neįsitenka, kombainas neapsisuka, šlaitai, grioviai ir pan. Vienas vargas ir žaidimas. Mišku užsodinai, tai žinai, kad 50 metų nereikės sukti galvos. Pirmuosius 3–4 metus paravėsi, padažysi, o po to – vaikščiosi ir gerėsiesi, grybausi. Jau ir dabar dešimtmetį grybauju savame miške. Juk medį sodini ne sau ir net gi ne vaikams. Tai – palikimas anūkams“, – filosofiškai pokalbį baigia Rolandas Mačiuitis.
Kviečiame paskaityti
Dirvožemio tyrimai – didesnis derlius ir našesnis dirvožemis
Sapropelis – ilgalaikė lengvo dirvožemio gerinimo priemonė
Jei rūpiniesi Lietuva, imkis spręsti jos dirvožemio problemų!
Humusas ir mikroorganizmai dirvodaros procese
Erozijos grėsmė mūsų dirvožemiams
Ar liks dirvožemis ateities kartoms?
Naudinga vaizdo informacija
„Patirtis: per ketvirtį amžiaus tvaraus ūkininkavimo link“
Dirvožemio tyrimas. „Nesame tokie turtingi, kad bertume į žemę viską“
Siekiantiems racionaliai ūkininkauti – kintamos normos tręšimo planas
