• Temos
• Augalininkystė

Ūkininkas Šarūnas Šiušė: agronomo darbas – vienas kūrybingiausių

Erika Mankutė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė

2025-07-22

„Agronomo darbas – vienas kūrybingiausių, kurio rezultato dažnai negali prognozuoti, kadangi nėra vienodų metų“, – sako Kėdainių r. ūkininkaujantis Šarūnas Šiušė ir patirtimi dalinasi su LŽŪKT specialistais bei konsultantais.

Turbūt visi galime sutikti, kad teorija ir praktika visada turi eiti kartu, tik per daugybę bandymų ateina patirtis, kurianti ir auginanti ūkius. LŽŪKT augalininkystės konsultantai bei specialistai besibaigiant augalininkystės sezonui organizavo lauko dienas bene pačiuose pavyzdingiausiuose šalies ūkiuose. Renginių tikslas – pasidalinti patirtimi, aptarti naudojamas žemės dirbimo, sėjos, tręšimo, augalų apsaugos technologijas, ūkininkavimo filosofiją.

Ūkininkas ir gamta – niekas nevyksta pagal planą

Apsilankyta Šarūno Šiušės ūkyje, kuris ūkininkauja su sūnumis Gyčiu, Arnu ir Titu. Kartu šeima valdo apie 2000 ha, ūkio laukai driekiasi Kėdainių ir Radviliškio r. Ūkyje laikoma per 300 melžiamų karvių. Anot Š. Šiušės, tvari augalininkystė be gyvulininkystės negali efektyviai funkcionuoti. Dėl šios priežasties ūkininkas planuoja artimiausioje ateityje stiprinti ir gyvulininkystės šaką.

Ūkio augalų struktūroje vyrauja kviečiai, rapsai, vasariniai miežiai, ankštiniai augalai, kukurūzai, daugiametės pievos. Ateities planuose yra sėti liucerną, dobilus.

„Agronomo darbas – vienas kūrybingiausių, kurio rezultato dažnai negali prognozuoti, kadangi nėra vienodų metų. Tam didžiausią įtaką daro gamtinės sąlygos: lietus, vėjas, saulė, šalnos ir kt. Planus daraisi į priekį, bet kai ateina suplanuotas darbas – dažnai viską reikia operatyviai perplanuoti“, – sako Šarūnas.

Visame ūkyje beariminė žemdirbystė naudojama 15 metų

Prieš 24 m. ūkininkas lankėsi Anglijoje – ten pirmą kartą savo akimis pamatė beariminę žemdirbystę. Tuomet kilo mintis šią naujovę pritaikyti ir savo ūkyje.

„Grįžęs iš Anglijos, nusprendžiau viename lauke – 52 ha – pradėti taikyti beariminę technologiją, o prieš 15 metų pas mus neliko ariamų laukų. Taip pat pradėjome tirtis dirvožemį ir darytis laukų žemėlapius, tręšimo planus (kintama norma), pradėjome dirbti tiksliai. Kokią naudą matome – susireguliavo drėgmės lygis dirvoje, išsilygino maisto medžiagų kiekis laukuose – K, P, azotą atiduodame su sėkla. Akivaizdžiai sutaupome naudodami mažiau trąšų“, – patirtimi dalijosi ūkininkas.

Anot Šarūno, svarbu paminėti, kad beariminės žemdirbystės nauda gali pasimatyti tik po 5–6 metų, tad naujai įsigyti laukai į struktūrą lygiaverčiai įsilieja tik per minėtą laikotarpį. Jis pabrėžia, kad didžiausią efektą beariminė technologija turi lengviems dirvožemiams, čia pakankamai patogu

suformuoti humusingą sluoksnį 15–20 m gylyje, kas taip pat leidžia kaupti drėgmę. Žinoma, pagal dirvožemio savybes reiktų pritaikyti ir tinkamiausią augalų rūšį.

„Arti ar ne – tai daug diskusijų keliantis klausimas. Arimas nėra bloga technologija, tačiau ir ne pati efektyviausia. O beariminė žemdirbystė taip pat kai kuriems gali būti ne panacėja, jei ūkininkas neturi žinių, kurios būtinos taikant šią technologiją, kas lems vėl grįžimą prie plūgo. Pastebima, kad Lietuvos ūkininkai po truputį grįžta prie plūgo, nes jų pardavimai vėl auga. Vien per šiuos metus parduota apie 200 vnt.“, – sako Šarūnas.

Tiesa, praėjus 15 m. po pirmojo vizito, vėl buvo apsilankyta pas tuos pačius Anglijos ūkininkus – ir vaizdas nustebino – anglai buvo vėl grįžę prie plūgo. Kolegos paaiškino, kad grįžo prie senųjų žemdirbystės principų, mat niekaip negalėjo sukovoti su piktžolėmis – ypač, su pašiaušėliu, kuris šiuo metu tampa ir Lietuvos ūkininkų problema.

Ūkio filosofijos pagrindas – tiksliai, taupiai ir efektyviai

Š. Šiušė pastebi, kad Lietuvoje ūkiai dažnai daro nemažai technologinių klaidų ir pabrėžia sėjomainos svarbą. „Mūsų ūkyje periodiškai tiriamas dirvožemis, taikome beariminį žemės dirbimą, sėjame kokybišką ir sveiką sėklą, žiemai paliekame tarpinius pasėlius, naudojame penkialaukę sėjomainą. Tręšiame ir purškiame tiksliai. Mūsų ūkio filosofija – itin saugomas dirvožemis. Prieš atlikdami darbus, žiūrime, ar žemė pasiruošus – pvz., ne per šlapia. Žemė turi būti pasiruošusi, subrendusi. Į laukus įvažiavus netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje, dirva atsistato tik po 3 metų. Technika važiuoja griežtai technologinėmis vėžiomis“.

Ūkyje laikomasi penkialaukės sėjomainos. Visa turima žemės padalinta į 10 masyvų po 4–5 laukus, kuriuose sėjami tos pačios veislės augalai. Toks principas palengvina ir optimizuoja pasėlių priežiūros darbus, užtikrina jų kontrolę.

Kaip teigia Š. Šiušė, jų ūkyje svarbu augalus užauginti ne bet kaip. Taip pat labai svarbu ne kiek derliaus prikuliama, o produkcijos gamybos savikaina, kuri siejasi ir sveiku dirvožemiu. „Juk negyveni tik šia diena, būtina valdyti ir rizikas ūkyje“, – akcentuoja ūkininkas.

Tikslioji žemdirbystė leidžia sutaupyti augalų apsaugos produktus, trąšas ir siekti tikslo – gaminant produkciją, tausiai ūkininkauti, išnaudojant augalų potencialą ir išlaikant gerus derliaus rodiklius.

Pirmas darbas įsigijus naujus laukus – dirvožemio tyrimai

Kaip teigia ūkininkas, dažniausiai naujai įsigytų laukų derlingumas yra iki 50 balų. Pirmas darbas įsigijus naują žemę – dirvožemio tyrimai. Pastebima tendencija, kad dirva dažnai būna nustekenta dėl per didelio ar per dažno mineralinių trąšų naudojimo, tad ten būtina suaktyvinti biologinį aktyvumą, įdarbinti reikiamus mikroorganizmus. Ir žinoma labai svarbu nieko iš laukų neišimti – pvz., šiaudų. Pastebima, kad tik išimk šiaudus – ir iškart sumažėja K ir P kiekis. Taip pat ūkininkas teigia, kad nereikia pamiršti, kad laukams būtina organika, ir privalu kas kelerius metus pamaitinti dirvožemį.

Viena iš ūkio šakų – sėklininkystė

Ūkis verčiasi ir sėklininkyste. Sėjami `Skagen‘, `Etana‘, `Bright‘, `Optimist‘ kviečiai. Galima drąsiai teigti, kad visos naujos veislės, pasiekiančios Lietuvą, visų pirma išbandomos Šiušių ūkyje.

Visada augalų struktūroje yra 4 pamatinės veislės, taip pat 4 naujos, kurias testuoja. Anot ūkininko, labai svarbu žinoti bei pažinti naujos veislės savybes, kad galėtum tinkamai užauginti ir nuimti derlių.

„Pastebime, kad pastaruoju metu į Lietuvą įvežamos veislės – labai intensyvios, tačiau ne pačios kokybiškiausios. Sėdami tik labai intensyvias veisles, tikrai nesukonkuruosime pasaulio rinkoje. Beje, Lietuvos augalininkystės ūkiuose šiuo metu rekordiškus plotus užima rapsai. Bet ūkininkai turi suprasti, kad nuo jų dirvožemis turi „pailsėti“ ir į tą pačią vietą gali grįžti tik po 5 metų. Panaši situacija ir su ankštiniais augalais. O ir pasėliai sėjami per tankiai, taip tenka papildomai išleisti pinigų augimo reguliatoriams, fungicidams ir kt.“, – teigė Š. Šiušė.

Modernus technikos kiemas

Š. Šiušės ūkyje technika moderni, tausi, pritaikyta didelio ir tvaraus ūkio poreikiams

Kaip teigia ūkininkas, tai bene didžiausias „John Deer“ technikos parkas Lietuvoje. Pasak Šarūno, draugystė su šiuo prekės ženklu prasidėjo prieš tris dešimtmečius ir vis dar tęsiama. „Patikimas servisas, patikima technika – ko daugiau gali reikėti ūkininkui“, – sakė Š. Šiušė.

Ūkininkas pabrėžė, kad jų technikos parko galingi traktoriai traukiasi, kadangi žemė dirbama sekliai, tad ir „monstrų“ nebereikia. Pagrindinė užduotis – dirbti sėklos gylyje, o visą kitą padarys dirvoje gyvenantys mikroorganizmai.

Į derlių kėsinasi miško gyventojai

Laukų sveikame dirvožemyje šauniai rausiasi naktiniai sliekai – putlūs gražuoliai, kurie ne tik dirvą gerina, bet labai skanūs šernams. Prie pasėlių braižosi didžiulės 50–60 šernų bandos, kurios trypia ir niokoja augalus. Dėl to ūkininkas sako kartais pasipykstantis su vietos medžiotojais, kurie turėtų rūpintis gyvūnų skaičiaus kontrole. Taip pat pastaraisiais metais ūkyje bėdų yra pridariusios ir laukinės žąsys.

Ūkininkas sako, kad stengiasi rūpintis apylinkėse gyvenančiais gyvūnais, tarp laukų masyvų yra sukurta natūralių buveinių, paliktų senų trobesių, kur gyvūnai gali prisiglausti. Norisi, kad didėtų plėšriųjų paukščių populiacija, kuri galėtų kovoti su lauko pelėmis bei šliužais.

Lietuvos žemės ūkio perspektyvos

„Džiaugiuosi, kad Lietuvos ūkininkai per bene 30 metų labai užaugo. Galiu teigti, kad šiuo metu nebesiskiriame nuo užsienio ūkininkų. Manau, kad kartais jie gali ir iš mūsų pasimokyti. Pagrindinis skirtumas, kad mūsų ūkininkų akys vis dar dega – jie nori taikyti naujoviškus sprendimus, augti. Nors su jaunimu ūkiuose sunku, bet užsienio ūkiuose problema tikrai opesnė. Manau, kad Lietuva per artimiausius metus turi labai daug dėmesio skirti žemės ūkiui, jį kelti į aukštesnį lygį, kad ateityje galėtume labiau sukonkuruoti su užsienio ūkininkų gaminama produkcija, ypač su užauginta Rytuose. Taip pat valstybė turėtų nusimatyti daugiau priemonių, kurios būtų nukreiptos į mišrių ūkių stiprinimą. Taip būtų lengviau valdyti rizikas, kylančias augalininkystės ūkiuose, kurių rezultatą itin stipriai lemia nepastovios gamtinės sąlygos“, – į ateitį žvelgia Š. Šiušė.

„NUTRI-CHECK NET“ – projektas, skatinantis dalintis patirtimi

Š. Šiušė su lauko dienoje dalyvavusiais LŽŪKT specialistais ir konsultantais

Ši lauko diena organizuota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai (LŽŪKT) įgyvendinant tarptautinį projektą„NUTRI-CHECK NET“ bei ŽŪM programos priemonę ,,Žemės ūkio augalų ligų ir kenkėjų plitimo stebėsena ir prognozavimas“.

Projekte„NUTRI-CHECK NET“dalyvauja mokslo ir konsultavimo organizacijos iš 9 Europos šalių. Drauge siekiama visos Europos mastu kurti tematinį tinklą, skirtą padėti ūkiams optimizuoti augalų tręšimą ir didinti pasėlių mitybos tikslumą.

Š. Šiušės sūnus Gytis yra šio projekto ūkininkų Augalų mitybos grupės narys, drauge su kitais Kėdainių r. ūkininkais dalyvavo vertinant maisto medžiagų efektyvumą skirtingose tręšimo technologijose. Šio projekto kontekste itin svarbus bendradarbiavimas su ūkininkais, taikančiais skirtingas tręšimo technologijas, kurie ne tik eksperimentuoja, bet ir dalijasi savo atradimais bei patirtimis.

Lauko dienoje dar kartą įrodyta, kad sėkmę lemia ne tik technika, o noras mokytis bei keistis. LŽŪKT konsultantai, stebėdami ir klausydamiesi apie ūkininko patirtį, praturtino žinių bagažą ir įgavo idėjų, kaip Šiušių ūkyje beariminėje žemdirbystėje taikomus augalų mitybos ir apsaugos sprendimus būtų galima pritaikyti kituose Lietuvos ūkiuose. Šis susitikimas – ne tik teorijos ir praktikos derinys, bet ir tikras žinių mainų tinklas, kuris ir yra vienas iš „NUTRI-CHECK NET“ projekto tikslų. Galiausiai aišku viena – ateities ūkis yra tas, kuriame nebijoma eksperimentuoti ir dalijamasi patirtimi.

Renginyje užfiksuotos Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos