Šiaulių rajono Paringuvio kaime ūkininkaujantis Andrejus Palčevskas sako, kad ūkininkavimas jam ir darbas, ir hobis, o bendruomeniškumas svarbus jau daug metų.
Ūkininkas Andrejus Palčevskas prisimena, kad iki 2015 m., kol įsigijo naują traktorių, dirbo sunkiai. Darbo diena truko nuo 6 val. ryto iki 2 nakties. Jis dėkingas ūkio darbuotojams, kurie atlaikė visus sunkumus, ir sako, kad ūkininkai be savo darbuotojų pagalbos nieko nebūtų sukūrę.
„Būdavo rytą ariu nuo 6 iki kokių 9 val., darbuotojai ruošia kombainą. Parvažiuoju, sėdu į jį. Grįždavau namo net 4 val. ryto. Pradėjau nuo 3 ha, pirmiausia nusipirkau veršį, po to daugiau. Paaugindavau juos iki 300 kg ir išveždavau Verbūnams parduoti. Iki tiek veršiai labai greitai auga. Tuos parduodavau, kitus pirkdavau. Sukdavosi tas ratas. Laikydavau 4 karves, į Šiaulius veždavau pieną, grietinę, sūrius. Pats melžiau karves. Žinojau, kad karvę reikia pamelžti per 7 minutes. Pati geriausia duodavo 37 litrus per parą“, – pradžią prisimena Andrejus.
Dabar ūkininkas darbuojasi 225 ha ūkyje. Augina kviečius, miežius, rapsus, žirnius. Buvusioje metalo gamykloje prieš dešimtmetį įsirengė technikos ir grūdų saugojimo patalpas.
Anot Andrejaus, šiemet derlius džiugino. Labai gerai užderėjo rapsai, vasarinių miežių kulta daugiau kaip 8 t/ha, žirnių derlius – daugiau kaip 4 t/ha.
„Mokykloje taip nesimokiau, kaip dabar prie ūkio. Jis man ir hobis, ir darbas. Man įdomu pačiam. Iš manęs ūkininkai juokiasi, kai sakau, kad glostau javus“, – sako ūkininkas, paaiškindamas, kad tas glostymas – tai nuolatinis pasėlių stebėjimas.
Atidumo, kruopštumo skiriama ir technikai
Technika, pasak Andrejaus, turi būti švari, tvarkinga. „Visus diskus žiemai sutepame. Traktoriai man turi blizgėti“, – apie nuostatas kalba vyras ir priduria, kad net laukų pakeles šienauja, todėl vadinamas laukų pedantu.
Dabar smagu dirbti. Visi trys sūnūs ir žmona padeda. Drauge darbuojasi ir vienas samdomas darbininkas. Andrejus jau negalvoja ūkio išnuomoti, o tokių minčių buvo. „Ūkininkai sako, kad pas mane derliai visada bus geri, nes esu pajėgus fiziškai viską padaryti laiku“, – komentaru dalinasi jis.
Vyras akcentuoja, kad šiandien taip linksmai nešnekėtų, jei neturėtų pasėlių draudimo. Nuostoliai velniški. Ne vienerius metus draudimas padengė dėl gamtos išdaigų patirtus nuostolius. Jis mielai sumoka pinigus už draudimą, kad „gautų skėtį“.
Ūkininkas užsimena apie valstybės sprendimus, kurie būna nelabai palankūs. Vienas jų – posėlio terminai. Jį pasėjus, reikalaujama laikyti 6 savaites, o kviečius sėti reikia rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje. „Man tas netinka. Daug metų esu bandęs. Jei kviečius pasėji iki rugsėjo 15 d., gausi patį didžiausią derlių. Pasėjus vėliau, 8–9 t/ha tikrai negausi“, – patirtimi dalijasi Andrejus.
Vaikams skiepijama atsakomybė
Andrejus augo internate. Su 5 sūnumis ir dukra vienai mamai buvo per sunku po tėvo mirties.
„Turėjau dvidešimt mamų ir tiek pat tėvų. Vienas mokytojas sakė, kad mano ateitis – kalėjimas ir nusigersiu. Paskutinį kartą alaus gėriau, kai man buvo 17 metų“, – apie sprendimą kalba vyras ir priduria, kad vaikystės jau nematė nuo 16 metų. Dirbo ir dirbo su viena mintimi, kad jo vaikai nepatirtų to, ką jis patyrė, ir atsakingo požiūrio į darbą iki šiol moko tris savo sūnus.
„Vaikams sakau, kad mums su mama dabar visko užtenka. Dirbame dėl jūsų, todėl turite prisidėti. Kitu atveju neužaugsite dorais“, – auklėjimo principus komentuoja tėvas.
Vyriausias sūnus šiemet baigė agronomiją, dirba ir praktines žinias kaupia kitame ūkyje. Kiti du padeda atlikti ūkio darbus, o laisvalaikiu sportuoja.
„Noriu, kad vaikai šiek tiek to darbo pajustų. Manęs klausia, kodėl nestatai roboto žolę pjauti. Atsakau – o ką vaikai bedarys. Jei viskas bus padėta, nevertins. Kai laisvi yra, atvažiuoja su traktoriuku ir nupjauna. Duodu pinigų, kad suprastų, jog gali užsidirbti“, – pasakoja Andrejus.
LŽŪKT Šiaulių r. biuro vadovė Ramutė Stagniūnienė prisiminė, kad vienas iš Andrejaus sūnų dalyvavo rajono artojų varžybose. Būdamas jauniausias, 17-os metų, jis laimėjo antrąją vietą, o patarėjas ir mokytojas buvo tėvas.
Svarbiausia – taupomas laikas
Bendrauti su LŽŪKT Šiaulių r. biuro konsultantais Andrejus pradėjo nuo 2006 m., kai tapo jaunuoju ūkininku. Ūkio finansinė apskaita, įvairių augalininkystės ūkiui reikalingų žurnalų pildymas, dirvožemio tyrimai, tręšimo planai, paramos projektai, įvairūs konsultavimo biuro rengiami seminarai, ūkininkų pasidalijimo patirtimi grupių diskusijos – tvirtos sąsajos.
Šiaulių r. biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Ramutė Stagniūnienė ir finansinės apskaitos konsultantė Nijolė Muzikevičienė Anrejaus ūkyje
„Kam ieškoti svetimų, jei aš turiu gerą Konsultavimo tarnybos biurą, kur man viską padaro. Pinigai uždirbami, o konsultantės man sutaupo laiką“, – sako Andrejus.
Ūkininkas mini puikiai atliekamą finansinės apskaitos konsultantės Nijolės Muzikevičienės darbą, kaip jis teigia – išlaisvinimą iš popierizmo, kurio labai nemėgsta. Prisimena, kaip gauti Europos Sąjungos paramą padėjo finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė Ligita Nemeikštienė. Taip pat išskiria biuro vadovės, augalininkystės konsultantės R. Stagniūnienės organizuotus seminarus, kuriuose įgytos žinios, jas pritaikius, pasiteisino su kaupu.
„Ramutės organizuotame seminare sužinojau, kad Kazachstane augalams purkšti naudojamas runkelių melasas. Aš pats pirmas jį panaudojau. Dabar jau daug ūkininkų naudoja“, – tai viena iš pasiteisinusių technologijų.
Galvojantis apie tiesioginę sėją, jau 6 m. nenaudojantis plūgo, Andrejus, tvirtina, kad biuro organizuotame seminare labai geru pavyzdžiu pasidalino augalininkystės konsultantė Rima Balsytė iš LŽŪKT Joniškio r. biuro, pasakiusi, kad Danijoje stabdomi ne skutikai, o kombainai, jei skutikai nespėja paskui juos skusti.
„Laukai turi būti suskusti per 2 valandas. Mums pavyksta per kokias 5 valandas. Aš, galima sakyti, išvažiuoju iš lauko, o sūnus pradeda skutimą. Nenaudoju laukams jokių bakterijų. Suskutimas padeda. Mes palikome vieną lauką pabandymui. Suskutome, o arti atvažiavo po trijų savaičių. Po miežių arti sekėsi gerai, o po kviečių, kur palikome neskutę, plūgo negalėjome įkišti, nes buvo labai sausa“.
Kitus ūkininkus kreiptis į biurą Andrejus kviečia ir dėl dirvožemio ištyrimo, tręšimo planų kintama norma. „Juk turime įrankius čia ir dabar. Atvažiuoja su keturračiais, padaro be vargo, ir nereikia patiems kulniuoti per lauką zigzagais“, – teigia jis.
Misija – bendruomeniškumas
Paringuvio seniūnijosseniūnaitis, Drąsutaičių bendruomenės tarybos narys Andrejus dar ir ūkininkavimo propaguotojas, į ūkį pasikviečiantis mokinius, parodantis vaikams, ką veikia ūkininkai, kokią techniką naudoja.
Andrejus žaidžia krepšinį, stalo tenisą, mėgėjų futbolą. Jis yra Drąsutaičiuose organizuojamos vasaros sporto šventės sumanytojas ir organizatorius. Šiemet ji organizuota jau dešimtą kartą.
Pripažindamas, kad jau norėtų, kad kas nors jį pakeistų, vis tik antrąją Kalėdų dieną jau daug metų tampa Kalėdų Seneliu, džiuginančiu kaimo vaikus ir suaugusius.
„Vaikams dovanėlės yra saldainiai, o jų negauna be eilėraščio. Juos deklamuoja ir vaikų tėvai, seneliai. Yra vaikų, kur tokius eilėraščius pasako, kad yra ką klausyt. Praeitais metais jie mane nustebino. Išdaliname dovanėles, aplink eglutę pašokame“, – apie šventinį susitikimą su vaikais kalba Andrejus.
Biuran užsukęs ūkininkaujantis Kalėdų Senelis ūkininkus rajone jungiančioms Konsultavimo tarnybos Šiaulių r. biuro konsultantėms linki būti tokiomis smagiomis, darbščiomis, bendraujančiomis, kaip iki šiol, kad šypsotųsi. Taip pat džiaugsmo, laimės ir sveikatos. O visiems mums – paprastumo bendraujant.