Ūkininkai ir karantino metu gali įsigyti kokybiškos, sertifikuotos sėklos ir sėklinių bulvių

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

2020-04-08

© LŽŪKT nuotr.

Karantino laikotarpis tapo iššūkiu visiems – ir žemdirbiams, ir vartotojams, ir pirkėjams, taip pat ir valstybės institucijoms, kurios dirba nuotoliniu būdu ir stengiasi užtikrinti būtinąją veiklą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Sertifikuotos sėklos privalumai

Patarlė „ką pasėsi, tą ir pjausi“ kaip niekada svarbi ūkininkams, su pavydu žvelgiantiems į vakariečių pasiekiamą derlingumą. Vienas paprasčiausių būdų padidinti žemės gėrybių gausą – sėjai naudoti kokybišką sertifikuotą sėklą. Būtent tai kiekvieną pavasarį žemdirbiams pataria ir Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Augalininkystės tarnybos vadovo Sergejaus Fedotovo teigimu, nors sertifikuotai sėklai išauginti ir paruošti reikia daug daugiau darbo, laiko, lėšų, ji yra brangesnė, tačiau ir derlius iš sertifikuota sėkla apsėto lauko gaunamas didesnis.

„Mokslininkų paskelbti duomenys rodo, kad priklausomai nuo augalo rūšies gaunamas 20–30 proc. didesnis derlius, grūdai būna kokybiškesni ir yra didesnė tikimybė, kad parduodant juos bus nustatoma aukštesnė klasė, o iš jų pagaminama kokybiškesnė produkcija – miltai, duona, kiti produktai“, – aiškino direktorius. Iš sertifikuotos sėklos išaugę augalai bus sveikesni, vadinasi, jų priežiūrai galima bus naudoti mažiau augalų apsaugos priemonių, o tai užtikrins sveikesnį maistą, pašarą, sumažins žemdirbių išlaidas ir bus mažiau pakenkta mus supančiai gamtai.

Sėklų sertifikavimas – gana sudėtingas procesas, kuris apima tiekėjo atestavimą, sėklinio pasėlio aprobavimą, mėginių ėmimą iš sertifikuoti paruoštų sėklos siuntų (paženklintų oficialiomis etiketėmis), sertifikuotos sėklos siuntos tikrinimą vegetaciniais tyrimais ir laboratorijoje. Be to, sertifikatai išduodami tik toms žemės ūkio ar daržovių rūšių sėkloms, kurių veislės įrašytos į Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių ar daržovių rūšių veislių katalogą. Sertifikuojama sėkla pereina labai daug tikrinimo stadijų, todėl ji turi gerokai daugiau kokybės garantijų, nei netikrinta.

Patarimai ir konsultacijos

Kiekvieną pavasarį Augalininkystė tarnyba primena ir ragina ūkininkus sėjai naudoti sertifikuotą sėklą, konsultuoja ir pataria šiais klausimais. „Labai svarbu, kad Lietuvos ūkininkai ir kiti besidomintieji gautų būtiną informaciją apie sėklos ir sėklinių bulvių kokybę bei galėtų tinkamai pasirengti pavasario sėjai ir bulviasodžiui“, – sakė S. Fedotovas.

Augalininkystės tarnybos vadovo teigimu, net ir nuotoliniu būdu dirbantys darbuotojai nepraranda budrumo tikrindami žiniasklaidoje ir internete pasirodžiusius skelbimus, kuriuose nurodoma apie sėklų bei sėklinių bulvių pardavimą. „Neatsižvelgiant į karantino apribojimus, problemų dėl legalios sėklos ir sėklinių bulvių tiekimo rinkai mūsų šalyje nekyla, tačiau šiemet būtent socialiniuose tinkluose ir skelbimų portaluose kaip iš gausybės rago pasipylė klaidinančios informacijos“, – pripažino direktorius. Augalininkystės tarnybos darbuotojai konsultuoja ir informuoja ūkio subjektus, esant reikalui, susisiekia su sėklos ir bulvių pardavėjais, informuoja juos apie teisės aktų reikalavimus ir tik kraštutiniu atveju atsakingus asmenis traukia administracinėn atsakomybėn. Verta žinoti, kad Augalininkystės tarnyba bendradarbiauja su kitomis valstybinėmis institucijomis ir teikia joms informaciją apie neteisėtą veiklą.

Pabrėždamas, kad viena svarbiausių Augalininkystės tarnybos užduočių – rinkai tiekiamos sėklos ir sėklinių bulvių kontrolė, nes kokybiška, atitinkanti reikalavimus sėkla yra vienas iš svarbiausių augalininkystės produkcijos ir maisto kokybės pagrindų, S. Fedotovas paragino pardavėjus ir augintojus atsakingai pažvelgti į situaciją: „Karantinas nėra priežastis prekiauti nekokybiška sėkla ar taupyti rizikuojant savo derliumi – tai laikas, kai reikia rimtai vertinti pasirinkimą, stengtis užtikrinti derliaus kiekį ir kokybę“, – teigė direktorius.

Augalininkystės tarnyba primena

Praėjusiais metais Vyriausybei nusprendus mažinti šešėlinę ekonomiką ir stabdyti nelegalią prekybą priimta naujų teisės aktų reikalavimų. Vienas tokių – tiekėjas skelbime privalo nurodyti pašarinių augalų sėklos ir (ar) jos mišinių sėklos sertifikato numerį (Privalomųjų rinkai tiekiamos pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimų aprašo 50¹ punktas).

Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatyme nurodoma, kad dauginamosios medžiagos tiekimas rinkai – tai dauginamosios medžiagos pardavimas, laikymas turint tikslą parduoti, siūlymas parduoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims. Taigi siūlomų parduoti sėklų ir sėklinių bulvių kontrolė yra viena iš Augalininkystės tarnybos funkcijų. O prekyba internetu išskiriama kaip svarbi bei leidžiama ūkio subjektams veikla ir 2020-03-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.7 papunkčiu: „<... draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose, laikantis higienos reikalavimų...> (visas nutarimas).

Parduoti galima tik sertifikavimo procesą praėjusią sėjai skirtą sėklą ar sėklines bulves (plačiau čia). Dauginti, (per)fasuoti, įvežti ir tiekti Lietuvos rinkai sėklą ar sėklines bulves gali tik žemės ūkio ministro nustatyta tvarka atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai. Išsamiau su Dauginamosios medžiagos tiekėjų atestavimo tvarkos aprašu ir reikalavimais atestuotiems dauginamosios medžiagos tiekėjams galite susipažinti.

Atkreipiame skaitytojų dėmesį, kad prekiauti galima tik tų žemės ūkio augalų (javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, sėklinių bulvių), daržovių sėkla, kurių veislės yra nurodytos Europos Sąjungos žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrajame kataloge, Europos Sąjungos Bendrajame daržovių rūšių veislių bendrajame kataloge ar Lietuvos nacionaliniame augalų veislių sąraše (juos rasite čia), o sėjamųjų grikių sėkla – kurių veislės yra nurodytos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos veislių kataloge ar Lietuvos nacionaliniame augalų veislių sąraše.

Pirkėjui įsigyjant sertifikuotą sėklą ar sėklines bulves vertėtų žinoti, kad jų fasuotės turi būti paženklintos etikete (augalo pasu), kurioje nurodyta augalo rūšis, veislė, kategorija, taip pat uždarytos taip, kad nebūtų galima jų atidaryti nepažeidus ženklinimo sistemos. Sėklų ir sėklinių bulvių kokybiniai rodikliai (daigumas, švarumas ir kt.) bei fasuočių ženklinimas turi atitikti žemės ūkio ministro įsakymais patvirtintų privalomųjų dauginamosios medžiagos kokybės reikalavimų nuostatas.

Selekcininkų teisės

Pasak Augalininkystės tarnybos direktoriaus S. Fedotovo, augalų veislėms, kaip ir kitai intelektinei nuosavybei (literatūros, muzikos kūriniams ir t. t.), yra taikomas teisinis reglamentavimas, o Augalininkystės tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymu, ir karantino metu privalo užtikrinti selekcininkų teises. „Pavyzdžiui, teisėtai įsigijęs kompaktinę plokštelę su mėgstamo atlikėjo įrašu kad ir 20 kartų per dieną gali klausytis mėgstamos muzikos, tačiau, jei tik sugalvosi šį įrašą groti parduotuvėje nesumokėjęs autoriui, tai jau bus nelegali veikla, – paaiškino Augalininkystės tarnybos vadovas. – Taip yra ir su augalų veislėmis – kiekvienas ūkininkas, daržininkas, įsigijęs tam tikros veislės, kuriai suteikta teisinė apsauga, sėklą ar sėklines bulves, ją savo reikmėms gali naudoti kaip tik nori, bet tiekti rinkai – parduoti, mainyti – gali tik su selekcininko sutikimu“.

Kita vertus, vadovo teigimu, šalia teisinio aspekto labai svarbus ir augalų sveikatos klausimas – dėl nekontroliuojamo sėklos ar sėklinių bulvių dauginimo veislės išsigimsta, taip platinamos ligos ir kenkėjai, o tai gali sukelti rimtų ir nepageidautinų padarinių žemės ūkyje.