• Temos
• Augalininkystė

Tręšti ar palaukti? Mineralinio azoto atsargos ir žiemkenčių būklė

Dr. Romutė Mikučionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnioji augalininkystės specialistė

2021-03-30

Kiekvieną pavasarį ūkininkams aktualūs klausimai: kaip tinkamai patręšti augalus, kokias trąšas ir kokias jų normas pasirinkti, koks mineralinio azoto kiekis susikaupęs dirvožemyje. Rudeninio mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti augalams lengvai įsavinamo azoto atsargas, likusias po vasaros sezono, ir numatyti, kiek jų gali likti pavasarį atsinaujinančiai augalų vegetacijai. Jei mineralinio azoto atsargos dirvožemyje rudenį mažos, tai jų ir nepadidės, o jei didesnės – per žiemą gali sumažėti. Kas vyko šią žiemą ir kokia situacija yra dabar, ankstyvą pavasarį?

Kokios mineralinio azoto atsargos?

Mineralinio azoto kiekis dirvožemyje per metus ženkliai kinta, tačiau ilgamečiai mineralinio azoto stebėsenos tyrimų rezultatai leidžia įvertinti šio azoto atsargas. Mineralinio azoto stebėsenos dirvožemyje tyrimai buvo atlikti 2020 metų rudenį, lapkričio pirmąjį dešimtadienį. Dirvožemio mėginiai buvo surinkti iš 3 gylių: 0–30, 30–60 ir 60–90 cm, paruošti ir ištirti laboratorijoje.

Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad rudenį mineralinio azoto (N_min) vidutiniai kiekiai atskirais metais svyruoja nuo 35,6 iki 64,3 kg/ha. Šių metų rudenį 0–60 cm gylio tyrimų duomenys parodė, kad mineralinio azoto pasiskirstymas labai įvairavo ir svyravo nuo labai mažo iki labai didelio kiekio. N_min vidutiniškai šalyje nustatyta 50,26 kg/ha, o tai 19,6 kg/ha daugiau nei pavasarį ir 3,4 kg/ha daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Tokį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad paskutiniu metu, kaip ir 2019–2020 metais, vyravo šiltos be įšalo žiemos, o tai nulėmė mažas azoto atsargas pavasarį dėl mineralinio azoto išsiplovimo.

Ši žiema buvo kitokia. Nors įšalo ir nebuvo, tačiau sniegas buvo uždengęs visą Lietuvos teritoriją pakankamai stora danga, o atšilus orams, sniegui tirpstant buvo palanki situacija. Naktimis vyravo minusinė temperatūra, todėl ištirpęs sniegas buvo dirvožemio sutraukiamas, taip papildydamas gruntinio vandens atsargas ir pakeldamas gruntinių vandenų gylį. Iškritę krituliai papildė viršutinio dirvožemio sluoksnio vandens atsargas, todėl mineralinis azotas neturėjo migruoti gilyn ir turėjo išlikti 0–30 cm gylyje (jei orai labai nesikeis). Tai pakankamas mineralinio azoto kiekis, tad jei šiek tiek tręšimas bus suvėlintas, augalai nenukentės, nes mineralinio azoto yra likę nuo praeito augalų derliaus.

Apžvelgiant mineralinio azoto monitoringo duomenis 2020 metų rudenį, jo kiekiai buvo nevienodi, tačiau ypač mažo N_min (kai azoto yra mažiau nei 30 kg/ha) nustatyta Baltijos aukštumų centrinėje ir rytinėje dalyse bei Pietryčių Lietuvos lygumos pietinėje ir centrinėje dalyse. Čia tręšiant azotu jo kiekį reikėtų didinti nuo 15 iki 30 kg/ha. Žinoma, priklausoma, nuo dirvožemio. Smėlinguose dirvožemiuose, kai žemės našumo balas mažiau negu 38, azoto normą reiktų didinti 15 kg/ha, o kai žemės našumo balas yra didesnis negu 38 balai ir granuliometrinė sudėtis priesmėlis, molis – didinti 30 kg/ha. Vakarų Žemaičių ir Žemaičių Vakarų-Kuršo plynaukštėse ir Nemuno vidurupio Neries žemupio plynaukštėje mineralinio azoto kiekis labai mažas (nuo 30,1 iki 40 kg/ha), todėl tręšiant N jo kiekį reikėtų didinti nuo 10 iki 20 kg/ha. Dysnos lyguma, Ašmenos aukštuma ir Lydos plynaukštė, Nemuno Žemumos pietinė dalis ir Vidurio Lietuvos žemumos dalies rytinėje dalyje N_min yra mažai (40,1–50 kg/ha), todėl tręšiant N jo kiekį reikėtų didinti nuo 5 iki 10 kg/ha.

Vakarų Aukštaitijos plynaukštė, Žemaičių rytų plynaukštė, Nemuno Žemumos šiaurinė dalis, Vakarų Aukštaitijos plynaukštėje N_min rasta vidutiniškai (51–60 kg/ha), todėl šiose vietose azoto trąšų normos koreguoti nereiktų. Vidurio Lietuvoje azoto susikaupę labai daug (iki 76 kg/ha), todėl tręšiant pirmą kartą pavasarį reikėtų azoto trąšų normą pamažinti 10–20 kg/ha, vėlgi, atsižvelgiant, kokia yra granuliometrinė dirvožemio sudėtis ir našumo balas. Kai našumo balas iki 38, reikėtų trąšų normą mažinti 10 kg/ha, kai našumo balas aukščiau, mažiname 20 kg/ha.

Kokia situacija žiemkenčių pasėliuose?

2021 m kovo 22–24 d. atliktas žiemkenčių pasėlių monitoringas skirtinguose Lietuvos teritorijose parodė, kad situacija pasėliuose taip pat nevienoda: yra laukų, kurie peržiemojo neblogai, tačiau yra ir žuvusių pasėlių, kuriuos ūkininkams reikės atsėti.

Žieminiai rapsai gerai peržiemojo tiek Vakarų Lietuvoje Žemaitijoje, tiek Aukštaitijoje bei Suvalkijoje. Žieminiai rapsai peržiemojo ir jau anksčiau nei žieminiai javai pasiruošė vegetacijai: šaknys gyvybingos, augimo kūgelis sveikas ir jau po truputį pradeda želti. Tačiau labai trūksta šilumos.

Žieminių kviečių ir kvietrugių situacija yra kitokia. Žemaitijoje šie augalai peržiemojo puikiai, augalai gyvybingi, krūmijimosi mazgas nepažeistas, tačiau naujų šakniaplaukių dar nematyti. Širvintų, Kauno, Rokiškio ir Šilutės rajonuose žieminiai kviečiai peržiemojo nevienodai, tačiau visi augalai yra gyvybingi, nepažeistas krūmijimosi mazgas, ir jau šaknys pradeda leisti šakniaplaukius. Rokiškio r. žieminiai kvietrugiai neperžiemojo, ir augalai žuvo. Panaši situacija Pagėgių sav. žieminių kviečių pasėlyje, kur vyrauja priesmėlis, augalai nutirpus sniegui ir vyraujant žemoms minusinėms temperatūroms (8–10 ^oC) bei iškritus krituliams apšalo.

Pasirodžius augalo šakniaplaukiams, mokslininkai rekomenduoja augalą pamaitinti per 10–15 dienų, tuomet yra optimalius tręšimo laikas. Šiuo metu dar pakankamai šalta, augalai susitraukę, nors jau pradeda leisti vegetatyvines šakneles. Šviesos 10 val. per dieną jiems pakanka, tačiau maisto medžiagos šiuo metu naudojamos tik augalų gyvybinėms funkcijoms palaikyti, bet dar ne augimui.

Drėgmės kai kuriose Lietuvos teritorijose kai kur per daug, kitur pakankamai. Naktinės šalnos perteklinę drėgmę sutraukia ir suriša su dirvožemiu. Tačiau dėl drėgmės pertekliaus būna trąšų nuostolių dėl nitratinio azoto išsiplovimo. Išsiplovimo mastai priklausys nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties.

Svarbi dirvožemio tirpalo reakcija, nes nuo jos priklauso, kiek įterptų azotinių trąšų augalai pasisavins. Kai dirvožemiai sąlyginiai rūgštūs (pH 5), išbertų azotinių trąšų augalas sugeba panaudoti tik 53 proc. Kai dirvožemis vidutiniškai rūgštūs (pH 6), azotines trąšas pasisavina geriau, iki 89 proc. O kai dirvožemio reakcija yra artima neutraliai (pH 6, 5), augalas gali iki galo panaudoti atiduotą azotą (100 proc.).

Skirtingais javų augimo tarpsniais azoto poreikis nevienodas

Reikia nepamiršti, kad skirtingais javų augimo tarpsniais, azoto poreikis yra skirtingas. Kiekybiniams rodikliams pasiekti azotas reikalingas nuo krūmijimosi pradžios iki plaukėjimo, o kokybiniams rodikliams (baltymingumui) – plaukėjimo tarpsniu. Krūmijimosi ir bamblėjimo tarpsniais yra formuojamas produktyvių stiebų skaičius. Nuo bambėjimo pradžios iki vėliavinio lapo azotas atsakingas už varpučių bei grūdų skaičių varpoje, o nuo bamblėjimo pabaigos iki plaukėjimo pabaigos – už 1000 grūdų masę. Žydėjimo metu azotas pagerina grūdų kokybinius rodiklius – baltymingumą.

Taigi, azoto poreikis javų skirtingais augimo tarpsniais yra nevienodas. Net 41 proc. azoto augalas sunaudoja iki krūmijimosi pabaigos. Bamblėjimo ir plaukėjimo metu augalui reikia iki 18 proc. azoto, plaukėjimo ir žydėjimo metu – 12 proc., o žydėjimo ir brandos laikotarpiu – 29 proc. Vadinasi, azotas aktualiausias krūmijimosi tarpsniu, kai formuojamas produktyvių stiebų skaičius. Vėliau, susidarius skirtingoms sąlygoms ar augalui patyrus stresą, subalansuota augalų mityba padeda augalui neatmesti suformuotų produktyvių stiebų.

Neskubėti tręšti

Nors 25–35 proc. augalų derliaus padidėjimas priklauso nuo trąšų, tačiau, tręšti dabar augalų nereikėtų skubėti. Vertėtų situaciją vertinti visapusiškai, stebėti orų pokyčius ir tik tuomet priimti tinkamiausią sprendimą. Manyčiau, kad pavasarinio tręšimo darbymetis visoje Lietuvoje įsibėgės po šv. Velykų, kurios šįmet yra labai anksti.