• Temos
• Augalininkystė

Tręšimo planavimas: nauda ir atsakomybė

LR žemės ūkio ministerija

2019-10-03

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Lietuvoje parengtas ir savo noru taikomas Gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas (GŽŪPK). Ypač svarbu, kad mokslo sukaupti tvarios gamybos patarimai yra pateikti aiškiai. Šioje ištraukoje kviečiame paskaityti apie tręšimo planavimą ir teisės aktais nustatytus tręšimo reikalavimus.

Trąšoms pirkti skiriama reikšminga visų ūkio išlaidų dalis, todėl jų tvarkymo ir naudojimo sistema turi garantuoti aukštą efektyvumą ir pelningumą. Dirvožemio puoselėjimas ir mažas neigiamas poveikis aplinkai yra kitas esminis tikslas. Ūkyje sukauptų organinių trąšų ištekliai turi būti naudojami efektyviai, o mineralinių trąšų įsigijimas tinkamai priderinamas ne tik einamaisiais metais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje. Augalų augimą ir trąšų efektyvumą ribojantys veiksniai turi būti identifikuoti ir kontroliuojami, pvz., žemo pH dirvožemiai pakalkinami, ribojamas žaladarių plitimas pasėliuose. Žinodami ūkio laukų ypatumus, dirvožemio savybes, organinių trąšų išteklius ir nusprendę, kokius augalus auginsime ir kokio derliaus sieksime, galime pereiti prie svarbiausio etapo – tręšimo plano rengimo.

Augalų tręšimo plano, kurį rekomenduotina parengti visiems, naudojantiems organines ar mineralines trąšas, tikslas – suderinti pagrindinių maisto medžiagų (azoto, fosforo ir kalio) kiekį su augalų poreikiais ir apskaičiuoti tręšimo normą, atsižvelgiant į konkretaus lauko dirvožemio savybes. Tręšimo planui parengti reikia išsamių duomenų apie ūkio laukus, jų plotus, numatomus auginti augalus, priešsėlius, planuojamą derlių, dirvožemio granuliometrinę sudėtį, pH, humuso, pagrindinių augalų maisto medžiagų kiekį. Išsamią informaciją apie tręšimo planavimą ir tręšimo plano pavyzdį galima rasti tam skirtuose metodiniuose leidiniuose.

Tręšimo plano nauda:

• efektyvesnis organinių ir mineralinių trąšų ūkyje naudojimas;
• išlaidų mineralinėms trąšoms įsigyti mažinimas;
• maisto medžiagų balanso ūkio laukuose optimizavimas;
• vandens ir oro taršos mažinimas.

Tręšimo plano rengimo principai:

• tręšimo plane turi būti apskaičiuotas azoto, fosforo ir kalio kiekis, reikalingas planuojamam žemės ūkio augalų derliui išauginti, įvertinamos dirvožemio galimybės;
• jeigu ūkyje laukams tręšti naudojamos organinės trąšos, su jomis įnešamų maisto medžiagų kiekis turi būti įvertintas pakoreguojant mineralinių trąšų normą;
• maisto medžiagų kiekis, reikalingas planuojamam derliui išauginti, apskaičiuojamas naudojant šalyje pripažintus normatyvus ir skaičiavimo sistemą;
• dirvožemio pajėgumas aprūpinti augalus maisto medžiagomis vertinamas naudojantis periodiškai (ne rečiau kaip kas 3–5 m.) atliekamomis dirvožemio pH, P, K ir kitomis analizėmis;
• planas rengiamas arba koreguojamas kasmet visiems tręšiamiems ūkio laukams.

Asmuo, tręšiantis mėšlu ir (ar) srutomis daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą ir jį vykdyti.

Tręšimo planai turi būti sudaryti kiekvienais metais prieš pradedant tręšti laukus mėšlu ir (ar) srutomis ir pateikti kontroliuojančiai institucijai paprašius.

Plane turi būti:

• tręšiamų laukų žemėlapiai su pažymėtomis paviršinių vandens telkinių apsauginėmis zonomis ir pakrančių apsauginėmis juostomis, vandenviečių sanitarinėmis apsauginėmis zonomis, vandens kaptažo įrenginiais;
• tręšimo kalendorinis grafikas (mėnesiais);
• dirvožemio tyrimų arba monitoringo (ne senesnių kaip 3 m.) duomenys apie azoto ir fosforo sankaupas tręšiamuose laukuose;
• numatomas panaudoti mėšlo ir srutų kiekis;
• apskaičiuota augalų mitybai užtikrinti ir planuojamam derliui išauginti reikalingų maisto medžiagų visuma: metinė tręšimo norma (MSA), vienkartinė tręšimo norma (VSA).

Žemėlapis su aplinkosauginėmis zonomis

Tręšimo plano skaičiuoklė

Teisės aktais yra nustatyta daug reikalavimų, kurie riboja arba draudžia tręšti.

Pakrantės apsaugos juostose trąšas naudoti draudžiama. Vandens telkinių apsaugos zonose auginant žemės ūkio kultūras, draudžiama hektarui sunaudoti daugiau kaip 80 kg azoto ir 15 kg fosforo veikliosios medžiagos, jeigu skaičiavimu nenustatytos kitos ekologiniu požiūriu pagrįstos normos.

Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama lieti srutas arba skystąjį mėšlą:

• neįterpiant jų į gruntą, arčiau nei per 100 m nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis mažesnis kaip 5^o, ir arčiau nei per 200 m nuo kranto linijos, kai pakrantės nuolydis didesnis kaip 5^o;
• įterpiant juos į gruntą, arčiau nei per 5 m nuo sureguliuotų upelių, melioracijos griovių ir kanalų, kai jų baseino plotas mažesnis kaip 10 kv. km, ir arčiau nei per 10 m nuo vandens apsaugos juostos, kai vandens telkinių baseino plotas ne mažesnis kaip 10 kv. km.

Draudžiama naudoti trąšas pedologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose, botaniniuose-zoologiniuose ir genetiniuose draustiniuose.

Draudžiama naudoti trąšas telmologiniuose draustiniuose, išskyrus jų naudojimą dirbamoje žemėje.

Tręšimo organinėmis trąšomis reikalavimai:

• Per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis (tręšiant mėšlu, srutomis ir ganant gyvulius) negali viršyti 170 kg/ha.
• Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro atskirame įsakyme, atsižvelgiant į konkrečias pavasario ir (ar) rudens hidrometeorologines sąlygas, yra nustatyta kitaip. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.
• Draudžiama mėšlą ir (ar) srutas skleisti nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus tręšiant pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai. Išimtis taikoma kukurūzų pasėliams tręšti, jei srutos ir skystasis mėšlas paskleidžiami srutvežiu su žarniniais skleistuvais. Tokiu atveju draudimo laikotarpis – nuo liepos 10 d. iki rugpjūčio 1 d.
• Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti šeštadieniais, sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis arčiau kaip per 100 m nuo gyvenamojo namo be gyventojo sutikimo ir 300 m nuo gyvenvietės be seniūnijos seniūno sutikimo.
• Draudžiama skystąjį mėšlą ir srutas skleisti paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose ir arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių viršutinių briaunų.
• Paskleistas ant dirvos paviršiaus tirštasis ir skystasis mėšlas turi būti įterptas ne vėliau kaip per 24 val. (išskyrus pasėlius, pievas ir ganyklas).
• Skystasis mėšlas ir srutos iki tręšiamo lauko gali būti transportuojamos sandariais vamzdynais.
• Pievoje srutos paskleidžiamos naudojant prikabinamąją žarną, prikabinamąją pavažą, negiliai ar giliai įpurškiant.
• Mėšlui ir srutoms paskleisti naudojama specialiai tam skirta technika turi būti techniškai tvarkinga ir saugi.
• Tręšiant laukus skystuoju mėšlu ir srutomis, turi būti naudojamos tik ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijos.