Tirta organinių mulčių įtaka morkoms

Karolina Gedvainytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Jonavos r. biuro augalininkystės konsultantė

2022-11-18

Skirtingi mulčiai valgomųjų morkų pasėlyje: durpių, žolės ir šiaudų

Mulčiavimas – tai dirvožemio viršutinio sluoksnio padengimas įvairiomis medžiagomis: pjuvenomis, durpėmis, žolėmis, lapais ar kt. Mulčias apsaugo dirvožemį ir augalo šaknis nuo lietaus lašų, dirvožemio plutos susidarymo, sušalimo, taip pat išsaugo drėgmę dirvožemyje ir padidina jo temperatūrą, mažina piktžolėtumą. Populiarėjant ekologinei žemdirbystei, vis dažniau galvojama apie alternatyvą pesticidams. Mulčiavimas, kaip alternatyvi piktžolių kontrolės priemonė, ekologiniuose ūkiuose naudojamas visame pasaulyje. Šįkart buvo tirta organinių mulčių įtaka morkoms.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Vilkaviškio rajone, Giedrių kaime, ūkininko ūkyje buvo atliktas tyrimas. Juo siekta nustatyti mulčių įtaką valgomosios morkos derlingumui, pasėlio piktžolėtumui ir piktžolių sėklų plitimui. Naudoti 3 rūšių mulčiai: durpių, žolės ir šiaudų.

Mulčias buvo dengiamas 7 cm storio sluoksniu, bet tik tada, kai morkos sudygo. Nuo morkų iki mulčio buvo paliktas 3 cm tarpas. Mulčias negali liestis su morkų daigais, o tuo labiau juo negalima dengti morkų, kol jos neišdygo. Pro mulčio sluoksnį morkai dygstant bus sunku išlįsti, o besiliečiantis mulčias gali neigiamai paveikti morkų daigus.

Mulčiuoti negalima sauso, įmirkusio ar šalto dirvožemio paviršiaus. Tai daryti rekomenduojama, kai dirvožemis jau pakankamai įšilęs ir nėra perteklinės drėgmės. Šiaudų mulčio pakanka 7 cm, tačiau žolės ir durpės mulčių reikėtų dengti storesniu sluoksniu ir pakartotinai mulčiuoti, nes su gausesniu kiekiu mulčiaus į dirvožemį patenka daugiau maisto medžiagų.

Tyrimo rezultatai

Tyrimo rezultatai parodė, kad visi organiniai mulčiai mažino piktžolių sėklų kiekį dirvožemyje ir piktžolių sudygimą. Daugiausia piktžolių sėklų buvo rasta žolės mulčiu dengtuose laukeliuose, bet jis geriausiai mažino piktžolių sudygimą ir labiausiai didino morkų derlingumą.

Žolės mulčias turi mažai celiuliozės. Dėl šios priežasties mikroorganizmai greičiau ir lengviau suardo mulčią – taip lengviau į dirvožemį pasisavinami azotas, fosforas, kalis ir kiti elementai. Svarbiausia prisiminti, kad žolės mulčią geriausia dengti kelis kartus, nes jis greit suyra. Taip pat, siekiant išvengti piktžolių sėklų, efektyviausia naudoti dažnai pjaunamą vejos žolę.

Žolės mulčias valgomųjų morkų pasėlyje

Morkoms auginti geriausias lengvo priemolio, durpingas, purus, nepiktžolėtas ir gerai patręštas dirvožemis. Nors durpės gerina cheminę ir fizinę dirvožemio būklę, kietesnį dirvožemį palengvina ir „supurena“, tačiau dirvožemiui gerinti tinkamesnėsyra žemapelkių durpės, nes jos turi daugiau azoto, anglies, labiau perpuvusios ir mažesnio rūgštingumo. O jei norima naudoti aukštapelkių durpes, jas geriausia pirkti neutralizuotas arba vertėtų jas pakalkinti kreida, klintmilčiais ar medžių pelenais.

Durpė iš visų mulčių turėjo mažiausios įtakos morkų derlingumui, piktžolių kiekiui dirvožemyje ir mažai stabdė piktžolių augimą morkų pasėlyje.

Durpės mulčias valgomųjų morkų pasėlyje

Dirvožemio temperatūros ir drėgmės įtaka derliui

Dirvožemio temperatūra ir drėgmė taip pat turi įtakos valgomųjų morkų derliui.Šiaudų mulčias geriausiai apsaugojo nuo šalnų, o vasarą – nuo sausrų ir piktžolių. Mulčiui šiaudus geriausia naudoti bent metus kompostuotus. Kaip žolės, taip ir šiaudų, mulčias gali būti užterštas piktžolių sėklomis. Siekiant kuo mažiau su šiaudais „atnešti“ piktžolių sėklų, reikėtų rinktis mažiau piktžolėtų pasėlių šiaudus. Mažiau piktžolių sėklų susikaupia žiemkenčių, daugiau – vasarinių javų šiauduose.

Šiaudų mulčias valgomųjų morkų pasėlyje

Morkoms tinkamiausias – žolės mulčias

Iš visų mulčių morkoms tinkamiausias buvo žolės. Jis labiausiai stelbė piktžoles ir labiausiai didino morkų derlingumą. Kodėl?

Daržovės pagrindines maisto medžiagas gauna iš dirvožemio. Žolės mulčias greitai suyra, todėl į dirvožemį atsilaisvina daug azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio, geležies. Tai yra pagrindinės maisto medžiagos, reikalingiausios optimaliai augalams vystytis ir augti. Žolės mulčias geriausiai ir greičiausiai dengėsi, tačiau jis greitai suyra, todėl mulčiuoti reikėtų dar kartą.

Šiaudų ir durpės mulčiai tiek gausiai maisto medžiagomis dirvožemio nepapildo. Durpės mulčias labiau tinka gerinti dirvožemio struktūrai, o šiaudų – sulaikyti drėgmę ar apsaugoti nuo šalnų. Dėl to šiaudais ir durpe mulčiuotų morkų derlius buvo mažesnis. Taip pat šiaudų mulčią dengėme ilgiausiai, nes buvo sunku gražiai ir tolygiai uždėti, tačiau jam reikėjo mažiausiai priežiūros.

Autorės nuotraukos