Gruodžio 22 d., sekmadienis | 24
Tinkamai naudokime ir tausokime paviršinius vandenis
Rima Balsytė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biuro augalininkystės konsultantė
2014-04-10
Mobili vandens paėmimo įranga
Prasidėjo pavasaris, skubėsime į laukus „pamaitinti“, apsaugoti nuo žaladarių žiemkenčius. Norint kokybiškai atlikti purškimus, kokybiško vandens reikia turėti pakankamai. Jį galime imti iš įvairių paviršinių vandens telkinių (upių, upelių, tvenkinių, kūdrų), melioracijos griovių, vandentiekio, tik reikia laikytis nustatytų taisyklių.
Nustatyta vandens naudojimo tvarka
Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarime (1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343) „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 124.4. punkte nurodoma, kad neturint nustatyta tvarka Aplinkos apsaugos ministerijos išduoto gamtos išteklių naudojimo leidimo per parą negalima naudoti daugiau kaip 10 kub. metrų vandens.
Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos apraše (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymas Nr. D1-302) nurodoma, kad reikalingi leidimai:
1. Išgaunantiems ar planuojantiems išgauti 10 m3 ar daugiau vandens per parą stacionariosiomis ir (ar) mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš upės, kurios vidutinis debitas mažesnis kaip 0,5 m3/s, ir (ar) mažesnio kaip 5 ha ploto nepratekamo vandens telkinio ir (ar) mažesnio kaip 3 ha ploto pratekamo vandens telkinio.
2. Išgaunantiems ar planuojantiems išgauti vandenį mobiliosiomis vandens išgavimo priemonėmis iš didesnio debito ar ploto paviršinių vandens telkinių nei nurodyta prieš tai:
- iš nepratekamo paviršinio vandens telkinio – 100 m3 ir daugiau vandens per parą arba 5000 m3 ir daugiau vandens per metus;
- iš upės, tvenkinio, užtvenkto ar pratekamo ežero – 200 m3 ir daugiau vandens per parą arba 10000 m3 ir daugiau vandens per metus.
Tvarkos aprašo reikalavimai netaikomi išgaunant ar planuojant išgauti vandenį iš dirbtinių nepratekamų paviršinio vandens telkinių, įrengtų naudotojo sklype, iš tvenkinių ir užtvenktų ežerų, kai vandens išgavimas yra numatytas nustatyta tvarka patvirtintose tvenkinio ar užtvenkto ežero naudojimo ir priežiūros taisyklėse, parengtose vadovaujantis Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinėmis taisyklėmis, stacionariosiomis vandens išgavimo priemonėmis, kai pagal „Dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo reikalavimus“ privalomas „Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas vandeniui imti bei gaisrams gesinti“.
Apie ketinimą išgauti vandenį reikia informuoti
Apie ketinimą išgauti vandenį naudotojas turi raštu informuoti savivaldybę ir paviršinio vandens telkinio savininką ir (ar) valdytoją, pateikdamas „Paraiškos paviršinio vandens telkinio naudojimo vandeniui išgauti sąlygoms gauti“ kopiją. regiono aplinkos apsaugos departamentui, o nuo 2014 m. liepos 1 d. – Aplinkos apsaugos agentūrai.
Prie pateikiamos paraiškos reikia pridėti schemą su žemėlapyje tiksliai nurodyta vandens paėmimo vieta, kurioje bus statoma vandens išgavimo priemonė, kokiuose laukuose bus naudojamas vanduo. Be to, reikia pridėti vandens išgavimo priemonės techninius dokumentus ir vandens telkinio charakteristiką.
Už teisingų duomenų pateikimą atsako paraišką Sąlygoms gauti pateikęs naudotojas. Sudėtingiausia pateikti vandens telkinio charakteristiką, nes vandens lygį, jo telkinio plotą, esant vidutiniam vandens lygiui, ir vandens debitą (vidutinį ir gamtosauginį) gali nustatyti asmenys, turintys teisę projektuoti statinius ir vykdyti hidrologinius matavimus.
Išeitis – išsikasti kūdrą nuosavame sklype, bet... Leidimo tai padaryti nereikės, jei mūsų kūdra bus iki 0,1 ha ploto, o sklypas nebus karstinėje zonoje ar kitoje aplinkosaugos požiūriu saugomoje teritorijoje. Jei sklypas yra melioruotoje žemėje, jo įrengimo vieta turi būti suderinta su savivaldybe, kuri pasitikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.
