Tikslioji žemdirbystė vis dažniau akcentuojama, nes gamybos sąnaudas iš esmės galima sumažinti vieninteliu būdu – didinant darbų atlikimo tikslumą. Mažiau trąšų, mažiau chemikalų, mažiau degalų, daugiau produkcijos – svarbiausi tiksliosios žemdirbystės sistemos privalumai.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Žemės ir miškų ūkio veiklos ir žemės ūkio produktų perdirbimo ūkyje mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaida“ VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 2013–2015 m. įgyvendino projektą „Tausojančios tręšimo sistemos diegimas ūkyje. Žemės vertinimo informacinių technologijų naudojimas ūkiuose“ Nr. 1PM-PV-12-1-012574.
Projekto tikslas – skatinti mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą žemdirbių ūkiuose, demonstruojant moksliškai pagrįstų technologijų taikymo gamyboje aplinkosaugos ir ekonominę naudą.
Specialus tikslas – skatinti ūkininkus savo ūkiuose diegti moksliniais tyrimais pagrįstą tausojančią tręšimo sistemą, kuri padėtų didinti auginamų augalų derlingumą saugant aplinką ir užtikrintų ūkio konkurencingumą.
Kretingos rajone 2014–2015 m. bandymas vykdytas ūkininko Artūro Turauskio ūkyje. Tirtas žieminių kviečių Skagen 16,43 ha pasėlio plotas, Kretingos r. Leliūnų kadastro vietovėje. Dirvožemio agrocheminiai tyrimai atlikti 2014 m. rugpjūtį. Dirvožemio agrocheminius tyrimus atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai. Pagal jų nurodymus ir rekomendacijas buvo atliekami tręšimai.
Atlikus dirvožemio agrocheminius tyrimus, nustatyta, kad bandymui pasirinktame lauke vyravo velėniniai jauriniai glėjiški (JP1v) lengvo priemolio ant vidutinio sunkumo priemolio (p/p1) dirvožemiai. Atsižvelgiant į dirvožemio tipą ir granuliometrinę sudėtį, dirvožemio pH, judriųjų fosforo bei kalio kiekius, žemės ūkio naudmenas, natūralias ribas judriųjų fosforo ir kalio žemėlapyje, išskirti 3 panašių dirvožemio savybių laukai.
Tirtuose plotuose vyravo neutraloki (pH 6,2), artimi neutraliems ir šarmiški (pH 6,6–7,1) dirvožemiai. Išskirti 2 kalkintini laukai, kuriuose reikėtų išberti po 2 t/ha gryno CaCO3.
Tirtuose laukuose vyravo vidutinio (104–138 mg/kg) fosforingumo dirvožemiai. Pagal apsirūpinimą judriuoju kaliu ūkininko sklypuose vyravo kalingi (168–191 mg/kg) dirvožemiai.
Tirtų plotų dirvožemiuose sieringumas buvo vidutinis (18,0–15,8 kg/ha) ir didelis (72,0– 121,5 kg/ha).
Agrocheminių tyrimų laboratorijos tyrimų duomenimis, dirvožemiuose buvo labai nedaug Zn ir Mo, nedaug Co ir Cu, vidutiniškai B, turtingi Mg.
Vadovaujantis šiais tyrimų rezultatais, sudarytas rudeninis žieminių kviečių tręšimo planas.
Žieminių kviečių papildomo tręšimo poreikis nustatytas paėmus augalų ėminius kviečių bamblėjimo tarpsniu ir LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijoje nustačius jų cheminę sudėtį. Atliktų tyrimų duomenimis, augalams trūko magnio, molibdeno ir sieros, iš dalies – vario ir boro.
Nors kviečiams tuo metu azoto pakako, grūdų kokybei pagerinti ir sieros trūkumui sumažinti vėliavinio lapo tarpsniu Agrocheminių tyrimų laboratorijos specialistai ūkininkui rekomendavo juos patręšti amonio sulfatu, normą skaičiuojant pagal 30–40 kg/ha azoto veiklios medžiagos kiekį.
Tai pat rekomenduota vėliavinio lapo tarpsnio kviečius arba 6–8 d. prieš plaukėjimą nupurkšti mikroelementinėmis trąšomis pagal šių trąšų naudojimo instrukciją. Svarbu, kad šių trąšų sudėtyje būtų magnio ir molibdeno.
Šiemet Kretingos rajone javų derlius nemažas. Iš tirto žieminių kviečių lauko hektaro ūkininkas prikūlė vidutiniškai 9,5 t grūdų.
Siekiant skatinti mokslo žinių ir inovacinės praktikos sklaidą žemdirbių ūkiuose, ūkininko Artūro Turauskio ūkyje birželio–liepos mėnesiais suorganizuotos 3 lauko dienos ūkininkams ir 1 konsultantams. Jų metu dalyviai susipažino su vykdomu tręšimo bandymu ir projekto tikslais.
Augalų apsirūpinimą maisto elementais parodo jų būklė ir derlius. Jei trąšos parenkamos remiantis tik vizualiniu vertinimu, kai trąšų normos nustatomos iš akies, dažniausiai per kelerius metus sutrikdoma pusiausvyra tarp atskirų mitybos elementų. Labai svarbu saugoti dirvą ir gruntinius vandenis nuo per didelio chemizavimo. Dirvožemio agrocheminė analizė yra universaliausias metodas, leidžiantis nustatyti augalams prieinamo fosforo, kalio, magnio kiekį ir dirvožemio rūgštingumą (pH).
Žinodamas dirvožemio tyrimų rezultatus, ūkininkas gali sutaupyti pinigų trąšoms. Nežinantys tikslių dirvožemio agrocheminių tyrimų duomenų, daro nemažai tręšimo klaidų, kurios turi neigiamos įtakos derliui, jo savikainai ir aplinkosaugai. Augalų nepanaudotos maisto medžiagos, daugiausia azotas ir fosforas, iš dirvožemio gali būti išplaunamos į paviršinius vandens telkinius ir gruntinius vandenis. Dirvožemio tyrimai būtini norint subalansuoti augalų tręšimą.
Lauko diena ūkininkams