Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24

Taikant šį metodą, Sosnovskio barštį tikimasi sunaikinti

LŽŪKT informacija
2018-05-07

Aplinkos ministerija informuoja, kad norint pasiekti efektyviausių Sosnovskio barščio (Heracleum sosnowskyi) naikinimo rezultatų ir mažiau pakenkti sveikatai, dabar pats laikas pradėti juos naikinti. Šiuos invazinius augalus rekomenduojama naikinti tiek cheminėmis, tiek mechaninėmis priemonėmis, kai jų aukštis siekia 20–40 cm.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šiuo metu Sosnovskio barščio naikinimui dažniausiai naudojami herbicidai su glifosato veikliąja medžiaga, tačiau pagrindinis šio naikinimo trūkumas – sunaikinami visi nupurkštame plote esantys augalai ir atsilaisvinusiame plote pirmiausiai pradeda dygti Sosnovskio barščio individai, todėl susiformuoja tankus jų sąžalynai. Sudygus naujiems Sosnovskio barščio augalams, būtina ir vėl juos naikinti – tol kol išnaudojamas sėklų bankas dirvožemyje. Todėl naikinimo kaštai padidėja ir trunka ilgai (priklausomai nuo gamtinių, techninių aplinkybių, profesionalumo).

Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruoti 2 nauji selektyvūs herbicidai „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“, skirti Sosnovskio barščiui naikinti latvių ekspertų pasiūlytu integruotu biologiniu-cheminiu naikinimo metodu. Taikant šį metodą ypač svarbu prisiminti, kad negalima mechaniškai ardyti dirvožemio paviršiaus, kad nebūtų sunaikintos vietinės augalų rūšys, stelbiančios Sosnovskio barščio jaunus augalus, bei nesusidarytų galimybių sudygti žemėje esančioms barščio sėkloms. Šio invazinio augalo naikinimas trunka ne vienus metus ir dažnai yra sudėtingas (barščiai auga prie vandens telkinių, pamiškėse, užima didelius plotus), todėl reikia taikyti skirtingus, mišrius naikinimo metodus.

Sosnovskio barštis šalyje paplitęs beveik visoje Lietuvos teritorijoje ir užima apie 10 tūkst. ha plotą, todėl Aplinkos ministerija kviečia ne tik savivaldos institucijas, bet ir privačius asmenis, bendruomenes nedelsti ir pradėti naikinti šiuos invazinius augalus.

Integruoto naikinimo metodo naudojimo rekomendacijos

Kadangi herbicidai su veikliąja glifosato medžiaga yra neselektyvūs, projekto metu tirtas dviejų herbicidų mišinys: Nuance 75 WG (10 g/ha) + Accurate 200 WG (20 g/ha) + paviršiaus aktyvioji medžiaga 100 ml/ha + vandens 200 l/ha. Panaudojus šiuos herbicidus sunaikinamos ne visos augalų rūšys, t.y. herbicidais nupurkštame žemės plote sustabdomas Sosnovskio barščio augimas, o herbicidų nepaveikti augalai nesunyksta, bet auga toliau bei sudaro nepalankias sąlygas dygti naujiems Sosnovskio barščio individams – pradeda veikti gamtinės atrankos mechanizmas.

Nuo 2017 m. kovo mėn. pabaigos Lietuvoje Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG herbicidai yra registruoti naikinti Sosnovskio barštį. Didžiausios leistinos normos: 10 g/ha - Nuance 75 WG ir 20 g/ha - Accurate 200 WG (Lietuvoje Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG yra registruotos mažesnės normos nei Latvijoje dėl griežtesnių gruntinio vandens apsaugos reikalavimų).

Taikant šį naikinimo metodą, Sosnovskio barštis turėtų būti sunaikintas per 2–3 metus, tačiau metodas turi būti taikomas laikantis visų reikalavimų:

  1. Naikinimo laikas – Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG herbicidus reikia purkšti anksti pavasarį, kai Sosnovskio barščio augalai yra skilčialapių - dviejų tikrųjų lapelių tarpsnyje (aukštis 10-20 cm). Priklausomai nuo klimatinių sąlygų (nuo augalų vegetacijos pradžios), rekomenduojama pradėti purkšti Sosnovskio barščius kovo mėn. pabaigoje-balandžio mėn. Jeigu pavėluojama nupurkšti tinkamu laiku – reikia Sosnovskio barščiu nušienauti, išvežti iš teritorijos ir tik tada apdoroti herbicidais.
  2. – Sosnovskio barščio naikinimui reikia naudoti šį selektyvių herbicidų mišinį: Nuance 75 WG (10 g/ha) + Accurate 200 WG (20 g/ha) + paviršiaus aktyvioji medžiaga 100 ml/ha Kontakt+ vandens 200 l/ha. Šios herbicidų normos yra registruotos Lietuvoje ir skirtos tik profesionaliam naudojimui.

Labai svarbu tiksliai pamatuoti reikiamą herbicidų kiekį, kuris atitiktų numatytą plotą, kuriame bus naikinami Sosnovskio barščiai. Negalima savo iniciatyva didinti nurodytų herbicidų santykio, nes naikinimas bus neefektyvus. Augalų apsaugos produktai turi būti naudojami laikantis etiketėje nurodytų reikalavimų (pvz., nuo panaudojimo iki lietaus turi praeiti mažiausiai 2 val. ir kt.). Naudojamas vanduo turi būti švarus, nes vandenyje esančios priemaišos daro įtaką veiksmingumui.

Prieš purškimą būtina patikrinti (pvz., purkšdami vandeniu) ar rekomenduojamas kiekis atitinka plotą. Pavyzdžiui, jei rekomenduojama į 1 ha išpurkšti 200 l tirpalo, tai reiškia, kad 5 l tirpalo turi būti tolygiai paskleisti į 250 m2.

Herbicidų purškimui gali būti naudojamos įvairios techninės priemonės. Rekomenduojama naudoti profesionalias priemones, kad būtų užtikrinama naikinimo kokybė, pvz., purškiant herbicidus, kad jie nepasklistų plačiai, turi būti apsauginiai gaubtai, naudojamoms priemonėms turi būti atlikta techninė patikra. Rekomenduojama, kad asmuo, kuris atliks naikinimo darbus, turėtų augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų pažymėjimą.

  1. Herbicidų purškimo dažnumas ir stebėsena – Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG herbicidais Sosnovskio barščiai purškiami 1 kartą per vegetacijos sezoną (1 kartą per metus). Antrais metais yra tikrinama teritorija, kurioje buvo atliekamas Sosnovskio barščio naikinimas – jeigu Sosnovskio barščio individų pavasarį išdygo pakankamai daug – plotas purškiamas dar kartą arba pavieniai individai iškasami. Kontroliuojamą teritoriją būtina stebėti dar keletą metų, nes dirvožemyje lieka daug Sosnovskio barščio sėklų ir jos gali sudygti pažeidus dirvožemį.
  2. – šis metodas taikomas vietose, kur leidžiama naudoti herbicidus. Nuance 75 WG ir Accurate 200 WG herbicidai yra toksiški vandens organizmams, gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemų pakitimus, todėl juos draudžiama naudoti paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, išskyrus augalų apsaugos produktų naudojimo invaziniams augalams naikinti atvejus, numatytus invazinių rūšių populiacijų gausos reguliavimo veiksmų planuose ar saugomų teritorijų planavimo dokumentuose (pagal LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126 punkto 3 dalį).

Saugomų teritorijų įstatymo 18 ir 20 straipsniai nustato paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų, kurios yra viena iš bendrosios ekologinės apsaugos zonų rūšių, tikslus, taip pat dokumentus, kuriuose šios zonos ir juostos turi būti nustatomos, apibrėžia jose draudžiamas ar ribojamas veiklos rūšis, nurodo kas turi nustatyti šių zonų ir juostų nustatymo tvarką. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, LR aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus. Apraše nustatyti reikalavimai privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę.

Pakrančių apsaugos juostos pločiai, priklausomai nuo vandens telkinio dydžio ir jo pakrantės žemės paviršiaus nuolydžio/polinkio kampo gali svyruoti 2,5–75 metrų ribose, tačiau miestuose ir (ar) atskirose jų dalyse, vadovaujantis atitinkamais teritorijų planavimo dokumentais, juostos plotis, pavyzdžiui, užstatytose miestų dalyse, gali būti ir nenustatomas. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos taip pat nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių. Dažniausiai nustatomos 5-10 m pakrančių apsaugos juostos, o prie trumpesnių kaip 10 km ilgio upių ir mažesnių nei 0,5 ha ploto ežerų ir tvenkinių juostos plotis gali siekti tik 2,5 m. Prie vandens telkinių, esančių valstybiniuose parkuose, draustiniuose ir biosferos rezervatuose juostos pločiai didinami 2 kartus.

Paviršinių vandens telkinių vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos ir jų pločiai (m) ir (ar) plotai (ha) turi būti nustatyti ir įrašyti į, pirmiausia, fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančio žemės sklypo žemės nuosavybės dokumentus, įregistruotus Nekilnojamojo turto registre, t. y. šios juostos turi būti pažymėtos konkretaus žemės sklypo plane, kituose žemėtvarkos planavimo dokumentuose, pavyzdžiui, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektuose, žemėtvarkos schemose, kaimo plėtros žemėtvarkos projektuose. Taip pat juostos gali būti nustatomos ir pažymėtos detaliuosiuose planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose (specialiuosiuose planuose, bendruosiuose planuose, kt.). Jeigu paviršinių vandens telkinių vandens apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatytos, žemės sklypo savininkas pirmiausia turi kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atitinkamą teritorinį padalinį (http://www.nzt.lt/go.php/lit/Struktura-ir-kontaktai).

Preliminariai pasižiūrėti kokia pakrantės apsaugos juosta yra nustatyta konkrečiam vandens telkiniui galima Aplinkos apsaugos agentūros svetainėje https://uetk.am.lt/portal/startPageForm.action arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lietuvos erdvinės informacijos portale https://www.geoportal.lt/map/.

Pagal Aplinkos ministerijos informaciją