Europos Sąjungoje bulvių pramonė yra gerai išvystyta. Lietuvoje ji tik įgauna pagreitį. Gaminami žalių ir virtų bulvių produktai, gruzdinti riebaluose gaminiai, šaldyti pusfabrikačiai. Bulvių perdirbimo procesas nenutrūksta ištisus metus, todėl bulvių kokybės išsaugojimas laikymo metu yra vienas svarbiausių uždavinių.
Bulvės (Solanum tuberosum L.) – bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių genties daugiamečiai augalai. Laikomuose bulvių stiebagumbiuose nuolat vyksta įvairūs biofiziniai, biologiniai, biocheminiai, mikrobiologiniai procesai. Šių procesų metu kinta cheminė sudėtis, audinių tvirtumas, atsparumas ligų sukėlėjams. Dėl to atsiranda masės ir kokybės nuostolių, mažėja maistinė ir technologinė vertė. Saugojimo laikas susijęs su jų augimo ir vystymosi tarpsniu.
Sandėliavimo metu stiebagumbiuose augimo inhibitorių (slopintojų) ir stimuliatorių (aktyvatorių) santykis kinta, augimo inhibitoriai suyra, o stimuliatoriai suaktyvėja skatindami nukleino rūgščių, reikalingų intensyviems augimo procesams vystytis, biosintezę. Antroje žiemos pusėje šis santykis pasiekia tokį lygį, kad bulvės pradeda dygti.
Baigiantis ramybės tarpsniui, stiebagumbių akutėse pasirodo pirmieji pumpurai. Pirmiausia išdygsta viršutinis pumpuras – apikalinio dominavimo pasekmė. Dygimo esmė ta, kad viršutinio pumpuro gaminami auskinai juda iš stiebagumbio viršutinės dalies žemyn, tuo pat metu kitų stiebagumbio pumpurų dygimas yra blokuojamas.
Stiebagumbių dygimo metu aktyviai vykstant medžiagų apykaitos procesams, blogėja perdirbti skirtų stiebagumbių kokybė, mažėja jų masė. Sudygę bulvių stiebagumbiai priskiriami nestandartinei frakcijai. Dėl to susidaro dideli bulvių laikymo nuostoliai. Norint jas išlaikyti patiriant minimalius dygimo nuostolius ir išlaikant geros kokybės rodiklius, labai svarbu žinoti, kokie procesai vyksta laikomuose stiebagumbiuose, mokėti juos valdyti tam skirtomis cheminėmis priemonėmis.
Laikant perdirbti skirtas bulves, reikalingas sąlyginai didelis santykinis oro drėgnis, kad laikomi stiebagumbiai nesuvystų, jų audiniai išlaikytų turgoną. Tačiau reikia vengti drėgnio pertekliaus. Optimalus perdirbti skirtų bulvių santykinis oro drėgnis yra 85–90 procentai.
Laikomų bulvių stiebagumbiuose vykstantiems biologiniams procesams eikvojamos juose esančios maisto medžiagos, todėl jų kiekis mažėja, keičiasi cheminė sudėtis ir fizinės savybės. Pasikeitimai, vykstantys bulvių stiebagumbiuose laikymo metu, – dalis procesų tąsos, kuri prasideda dar motininiame augale. Po derliaus nuėmimo sėkmingas stiebagumbių išlaikymas priklauso nuo tinkamų laikymo sąlygų.
Vandens deficitas neigiamai veikia normalią medžiagų apykaitą, skatina hidrolizės fermentų veiklą, aktyvina organinių medžiagų skilimą. Vidutiniškai du trečdaliai masės nuostolių laikymo metu susidaro dėl vandens išgarinimo ir tik trečdalis – dėl organinių medžiagų sunaudojimo kvėpavimo metu.
Stiebagumbiuose vykstančius procesus galima reguliuoti įvairiomis priemonėmis. Būtina išmanyti jų kryptingumą ir priklausomybę nuo aplinkos ir vidinių veiksnių.
Didžiausi laikymo nuostoliai susidaro laikant bulves esant netinkamos sąlygoms. Ilgesnį laiką stiebagumbiai nesudygsta laikant juos žemoje temperatūroje, kontroliuojamoje atmosferoje arba paveikus juos inhibitoriais.
Bulvių stiebagumbių dygimui slopinti naudojami biologiniai inhibitoriai. Jų poveikis yra įrodytas moksliniais tyrimais. Apie biologinių inhibitorių poveikį žinojo jau senovės inkai. Juos brangu ir sudėtinga paruošti, o poveikis yra trumpalaikis. Norint apdoroti bulvių stiebagumbius sandėlyje, reikia daug biologinio inhibitoriaus.
Per sandėliavimo laiką biologinius inhibitorius tenka naudoti keletą kartų. Dėl šios priežasties mokslininkai sukūrė cheminius inhibitorius, kurių efektyvumą įrodė moksliniais tyrimais.
Naudojant cheminius inhibitorius, kurie skirti pramoninių bulvių stiebagumbių dygimui slopinti galima sumažinti sausųjų medžiagų ir krakmolo nuostolius, nes cheminiai inhibitoriai slopina bulvių stiebagumbių dygimą. Dėl to mažėja sausųjų medžiagų ir krakmolo nuostoliai. Cheminių inhibitorių naudojimas efektyvesnis negu biologinių ir daug pigesnis negu ūkyje įrengti modernias vėdinimo ir drėkinimo sistemas ar kitas priemones, mažinančias bulvių stiebagumbių dygimą sandėliavimo metu.
Cheminiai inhibitoriai vieni nuo kitų skiriasi savo veikliąja medžiaga. Plačiausiai naudojami cheminiai inhibitoriai, kurių veiklioji medžiaga yra chlorprofamas. Yra cheminių inhibitorių, kurių veikliosios medžiagos – Maleino hydralizė, di-izopropilas ir kt.
Iš registruotų Lietuvoje cheminių inhibitorių leidžiamas naudoti tik NEOSTOP L 500 HN – karbamatų cheminės klasės augimo inhibitorius, stabdantis perdirbti skirtų bulvių stiebagumbių dygimą. 1 tonai bulvių stiebagumbių reikia tik 72 ml cheminio inhibitoriaus. Jis naudojamas konteineriuose laikomų arba palaidai sandėliuose supiltų bulvių stiebagumbių dygimui slopinti. Preparatas skirtas profesionaliam naudojimui. Šį preparatą naudoti galima praėjus ne mažiau kaip 3–4 savaitėms po derliaus nuėmimo, kai stiebagumbiuose derliaus nuėmimo metu atsiradusios žaizdos yra visiškai sugijusios.
Žinotina, kad cheminiu inhibitoriumi apdorotų bulvių stiebagumbių negalima naudoti sėklai.