Ūkininkai Eriksonai iš Švedijos savo pavyzdžiu byloja: aplinka ir ištekliai gali būti tausojami ir stambiame, ne ekologiniame ūkyje. Ūkio laukai efektyviai tręšiami pasitelkus azoto jutiklį, ūkyje kaupiama išsami sunaudojamų išteklių duomenų bazė. Laukų tręšimui naudoja kompostuotas bioskaidžias atliekas, ūkio pastatus šildo biokuru.
Ūkyje tvarkomasi taip, kad būtų sukeliama kuo mažesnė grėsmė aplinkai, ypač vandens ekosistemoms. Dėl šios priežasties 2010 m. šis ūkis pripažintas tarptautinio konkurso „Baltiją tausojantis ūkininkas“ nugalėtoju. Šiemet jau penktą kartą organizuojamas tarptautinis konkursas „Baltiją tausojantis ūkininkas 2014”, kuriuo siekiama paskatinti aplinką tausojančius ūkininkus ir jų pavyzdžiu įkvėpti kitus regiono ūkininkus mažinti žemės ūkio grėsmę Baltijos jūrai.
Eutrofikacija – didžiausia grėsmė jautriai Baltijos jūros ekosistemai, maždaug pusė eutrofikaciją sukeliančių maistinių medžiagų (60 proc. azoto ir 40 proc. fosforo junginių) į Baltijos jūrą nuteka dėl netvarių žemės ūkio veiklų. Konkursą nuo 2009 metų organizuoja Pasaulio gamtos fondo Baltijos ekoregiono programa, kartu su kitomis regiono aplinkosaugos organizacijomis. Lietuvoje Baltijai draugiškiausio ūkininko paieškomis rūpinasi Lietuvos gamtos fondas, šiais metais prie šios iniciatyvos prisijungė ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.
Kiekvienoje Baltijos regiono šalyje išrenkamas nacionalinis nugalėtojas, kuris apdovanojamas 1000 EUR (3450 Lt) piniginiu prizu. Iš jų renkamas regioninis „geriausias Baltijos jūros draugas“. Jo pastangos įvertinamos 10 000 EUR (34 500 LT) piniginiu prizu. Reportažo autorius: www.manoūkis.lt