Gruodžio 21 d., šeštadienis | 24
Srutų rūgštinimas domina ir Estijos mokslininkus, ir praktikus
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2018-12-18
© LŽŪKT nuotr.
Estijos valstybinis augalininkystės tyrimų ir plėtros institutas siekia kurti naujas ar gerokai patobulinti anksčiau sukurtas augalų auginimo technologijas, kurias taikant ne tik būtų galima užauginti kuo didesnį ir geresnės kokybės derlių, bet ir modeliuoti gamtinius dirvodaros procesus, kad dirvožemis būtų naudojamas labai atsakingai ir racionaliai. Institutas – vienas iš 16 -os partnerių, kuris drauge su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba įgyvendina Europos Sąjungos projektą „Srutų rūgštinimo technologijos Baltijos jūros regione“. www.agroakademija.lt komanda kviečia drauge apsilankyti ir susipažinti su aplinką tausojančių agrotechnologijų bandymais ir rezultatais. Vaizdo reportažą žiūrėkite čia.
Estijos valstybinis augalininkystės tyrimų ir plėtros institutas (toliau – institutas) priklauso Estijos Kaimo reikalų ministerijai, tad daugiausia atlieka tyrimus pagal valstybės ar ES užsakymus. Tačiau ūkininkams pageidaujant, įrengiami ir mokami-gamybiniai bandymai laukuose. Jagavoje, kur yra pagrindinis instituto pastatas, dirba apie 50 mokslininkų, dar tiek pat – techninio personalo, Sakku miestelyje tyrimus atlieka 20 mokslininkų. Anot instituto direktoriaus Kalvio Tamo (Kalvi Tamm), mokslininkai tyrimų rezultatus pristato ūkininkams lauko dienose, konferencijose, renginiuose. Paklaustas, kaip susidomėjo projektu, instituto vadovas sakė, kad apie pažangią srutų rūgštinimo technologiją, mažinančią amonio emisijas ir dirvožemyje išsaugančią azotą, jie sužinojo iš anksčiau vykusio panašaus pobūdžio projekto (red. Baltic MANURE). Danijoje ši technologija taikoma daugiau kaip dešimtmetį ir rezultatai džiuginantys. Vadovas įsitikinęs, kad tai naudinga ir gera patirtis, kurią siekiama perteikti Estijos ūkininkams. Anot Kalvio Tamo, ūkininkus srutų laistymo technologija labiausiai domina kaip būdas gauti pigių sieros trąšų. Iš trijų Danijoje taikomų technologijų, Estijoje bandyta in-field, kai srutos parūgštinamos prieš pat jų išlaistymą laukuose. Bandymams naudojamos galvijų srutos, įsigyjamos iš ūkininko.
Estijos valstybinio augalininkystės tyrimų ir plėtros instituto vadovas Kalvis Tamas įsitikinęs, kad srutų rūgštinimo technologija labai pažangi. Projekto metu įsigytas 8,4 m3 talpos ir 3 metrų laistymo pločio srutovežis kartu su paskleidimo sistema ir rezervuaru rūgščiai.
„Galvijų srutose buvo labai didelis (apie 10 proc.) sausųjų medžiagų kiekis. Kuo sausųjų medžiagų daugiau, tuo daugiau reikia rūgšties mažinant srutų pH. Kiaulių srutos, kurias daugiausia naudoja danai, yra daug skystesnės, todėl joms reikia mažiau rūgšties negu galvijų srutoms. Be to, kiaulių srutose yra daugiau azoto ir fosforo. Ištyrėme, kad ekonomiškiausia, kai srutų rūgštingumo pH yra 6,4. Tokiam pH pasiekti reikia 3 l rūgšties m3. Šią technologiją taikėme žieminiuose kviečiuose, vasariniuose miežiuose, kukurūzuose ir ganyklose, “ – pasakoja Kalvis Tamas.
Vykdyti ir moksliniai, ir gamybiniai technologijos bandymai. Dveji projekto įgyvendinimo metai yra per trumpas laikotarpis, kad būtų gauti ir pagrįsti išsamūs naujos technologijos tyrimų rezultatai. Pasak instituto vadovo, akivaizdu, kad bandomos technologijos efektyvumas labai priklauso nuo išorinių aplinkybių – oro sąlygų. Pastarieji dveji metai visoje ES buvo netipiniai. Šiemet – labai sausa, todėl derlius Estijoje prastas. Pernai – atvirkščiai: tris kartus bandymų laukeliuose buvo pjauta žolė, nebuvo galima ištirti dirvožemio, nes buvo per šlapia. Taigi, minėti veiksniai turėjo įtakos ir projekto rezultatams. „Rezultatai parodė, kad rūgštintos srutos šiek tiek didina derlių, nors didelio derliaus skirtumo naudotos rūgštintos srutos ar ne nėra. Tačiau ženkliai mažinama amonio emisija. Pastebėjome, kad mažinamas metano kiekis, kuris yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių sudedamųjų dalių. O tai labai svarbu. Be to, srūtų rūgštinimas neturi įtakos dirvožemio nykimui. Atvirkščiai – praturtina dirvą, visiškai nekenkia mikrobiologinei veiklai dirvožemyje. Jei srutų nerūgštinsime, daugiau azoto ir sieros reikės atiduoti mineralinėmis trąšomis. Bet kokiu atveju, kartais dirvas reikia kalkinti, naudosime rūgštintas, nerūgštintas srutas ar mineralines trąšas,“ – rezultatus komentuoja instituto vadovas.
Rūgštintos srutos turi įtakos pasėlių sveikatingumui ir nekenkia dirvos mikrobinei veiklai
Mokslininkė Elina Ak (Elina Akk) projekte tyrė, ar rūgštintų srutų naudojimas turi įtakos fusarium, dirvos grybelio, ir mikotoksino DON atsiradimui kviečių derliuje. Fusarium ardo dirvos organinę medžiagą. Esant palankioms sąlygoms, kai santykinis oro drėgnumas 70–90 proc. ir oro temperatūra pakyla iki 10–25 oC, ant grūdų fusarium grybelis gali pradėti gaminti mikotoksinus, kurie užteršia grūdų derlių. Tokie grūdai yra toksiški ir žmonėms, ir gyvūnams, jei naudojami maistui ar pašarui.
Anot mokslininkės Elinos Ak, rezultatai parodė, kad rūgštintų srutų panaudojimas neturi įtakos fusarium grybelio atsiradimui kviečių derliuje. Taip pat 2 metus žieminių kviečių derlius nebuvo užkrėstas mikotoksinu DON.
„Siera turi gerą poveikį ir mažina augalų ligas. Tai reiškia, jog parūgštintos srutos gali sumažinti augalų ligų. Žinoma, gali būti, kad 2018 metai nebuvo palankūs ligoms plisti, nes buvo karšta ir sausa. Tačiau aptikome augalų ligų pokyčių 2017 m. kviečių derliuje. Rūgštintų srutų panaudojimas sumažino lapų ligų susirgimų plitimą, pvz., lapų septoriozės ir dryžligės. Šių ligų plitimas buvo mažiausias tuose laukeliuose, kurie buvo tręšti parūgštintomis srutomis, “ – komentavo Elina Ak.
Taip pat stebėta, kaip rūgštintos srutos veikia dirvos mikrobinę veiklą. Dirvos mikrobai – labai jautrūs aplinkos pokyčiams, todėl yra labai geri indikatoriai, vertinant skirtingų žemdirbystės technologijų poveikį dirvos kokybei. Anot mokslininkių, dirvos mikrobinė veikla buvo vertinama 2017–2018 metais. Dirvos pavyzdžiai iš žieminių kviečių ir ganyklų bandymų buvo paimti iš 0–20 cm dirvožemio gylio. Buvo svarbu įvertinti, koks rūgštintų srutų poveikis dirvos mikrobinei sudėčiai, palyginti su nerūgštintų srutų ir mineralinių trąšų naudojimu. Kaip pasakojo dr. Tina Talve (Tiina Talve), iš viso buvo įvertinta 14 skirtingų metilo esterių iš 7 mikrobų grupių.
Dr. Tina Talve (nuotr. kairėje) ir dr. Lina Edesi (Liina Edesi) vertino rūgštintų srutų poveikį dirvos mikrobinei sudėčiai. Rezultatus lygino su nerūgštintų srutų ir mineralinių trąšų naudojimu. „Gauti rezultatai neparodė jokių esminių skirtumų pagal skirtingų mikrobų grupių kiekį visuose ganyklų ir žieminių kviečių bandymo variantuose. Taigi, parūgštintos srutos dirvožemio mikroorganizmams nekenkia“, – įsitikinusi dr. Tina Talve.
Vyresn. mokslininkas Tavis Vosa (Taavi Võsa) ruošiasi titracijai. Titruojant nustatoma, kiek reikia sieros rūgšties, kad srutų rūgštingumas būtų tinkamas. Nerūgštinto galvijų skysto mėšlo pH 7,82. Kas 90 min. įpilama po 0,5–0,2 ml rūgšties. Srutų pH turi būti mažesnis nei 6, t. y. apie 5,8–5,9.
www.agroakademija.lt komanda nuvyko į ganyklas, kuriose bandymas įrengtas tik 2018 m. spalio viduryje. Viename iš laukelių naudotos nerūgštintos srutos, kitame – rūgštintos srutos, o tarp jų – kontrolinė juosta, kurioje nieko nedaryta.
„Čia elektrodas, kuris matuoja dirvos elektrinę konstantą, laidumą ir temperatūrą. Pagal šiuos parametrus galime nustatyti, kaip maisto medžiagos, patenkančios į dirvožemį, jame juda. Jutikliai įterpti skirtingais gyliais: 5 cm, 15 cm ir 25 cm. Kontroliniame laukelyje yra 2 jutikliai: 5 ir 15 cm gylyje. Panaudojus rūgštintas srutas matosi, kad bendras ištirpusių elementų kiekis yra 10 kartų didesnis nei kontroliniame variante. Vadinasi, maisto medžiagos patenka į dirvą, taigi mažiau išsiplauna. Be to, į atmosferą išgaruoja mažiau amoniakinio azoto. Bandymas atliekamas molingoje dirvoje, todėl visas procesas vyksta lėčiau, maisto medžiagos sunkiau patenka į gylį,“ – sako vyresnysis elektronikos inžinierius Titas Plakas (Tiit Plakk, nuotr. kairėje).
Įranga prijungta prie interneto, tad galima nustatyti laiką ir bet kada pasižiūrėti, kokie rezultatai pateikiami, kokios yra maisto medžiagos tam tikrame dirvožemio gylyje. Nuotraukoje matote visų ištirpusių maisto medžiagų (ECe) gylio ir laiko kitimą įvairiuose dirvos sluoksniuose, panaudojus įprastines (2) bei parūgštintas srutas (3) ir lyginant su kontroliniu variantu (k). Duomenys iš bandymų lauko. Jogeva, 2018.
„Rezultatai parodė, kad prieš rūgštinimą srutų pH buvo 6,9, o parūgštinus srutas, jų pH siekė 6,3. Sieros santykis m3 rūgštintose srutose buvo 1,5 ir 1 kg – nerūgštintose srutose,“ – rezultatus komentuoja instituto direktorius Kalvis Tamas. Pasak vadovo, įranga pasiliks lauke iki kitų metų pavasario, tad bus galima matyti, kaip keičiasi dirvožemio parametrai per žiemą.
Srutų rūgštinimo technologiją išbando viena pažangiausių Estijos bendrovių
Srūtų rūgštinimo technologija bendrovėje OI KAIU LT bandoma antrus metus. Rūgštintomis galvijų srutomis 2017 m. buvo laistyti kukurūzų pasėliai. Tačiau įvertinti technologijos efektyvumo, pasak bendrovės vadovo Marguso Muldo (Margus Muld), dar negalima, nes oro sąlygos pastaruosius dvejus metus buvo netipinės. Pernai metai buvo labai blogi, tad pašarinių kukurūzų derlius prastokas. Kai paskutinis derlius buvo išvežtas iš laukų, jau snigo. Tad tirti dirvožemį nebeapsimokėjo. Kadangi bandymas su kukurūzais nepavyko, bendrovė nutarė srutų rūgštinimo technologiją išmėginti miežių pasėliuose.
„Dirvožemio ėminius imame patys, tik laboratorines analizes atlieka konsultantai. Iš lagūnos išpumpuojame srutas. Yra specialus siurblys, kuris vamzdžiais prileidžia sieros rūgšties. Jos pilame 2 litrus į 1 kubinį metrą srutų, o tai nėra daug. Šias metais iš viso panaudojome 1 toną sieros rūgšties. Kasmet išpurškiame apie 35 tūkstančius kubinių metrų srutų. Pažiūrėsime, kaip seksis kitais metais. Jei rezultatai bus geri, bandymus tęsime,“ – įsitikinęs Margusas Muldas (nuotr. dešinėje).
Bendrovė 2006 m. iš vienos įmonės perpirko 3 gyvulininkystės ūkius. Po metų pradėjo statyti naujas fermas. Ūkio plėtra vykdoma savo lėšomis, tik šiemet pagal ES investicinį projektą bendrovė gavo 500 tūkst. Eur paramos.
Modernioje fermoje numatyta 1200 vietų, karvės bus laikomos 4 eilėmis (senojoje fermoje yra 3 eilės). Kartu su mėšlo šalinimo įranga, pašarų dalytuvu ir kt. reikalinga įranga ferma bendrovei kainuos apie 3, 5 mln. Eur.
Statoma ferma itin erdvi, karvėms numatyta daugiau vietos, platesnės guoliavietės, t. y. atsižvelgiama į visus gyvūnų gerovės reikalavimus. Prieš pradėdami statyti naująją fermą, ūkyje bandytos net kelios karvių užtvarų, kraiko sistemos. Tikslas vienas – pasirinkti geriausią. Vadovas įsitikinęs, kad tuomet karvės geriau jausis, produktyvumas bus didesnis, pailgės laktacijos laikotarpis (dabartinis trunka 2,3 laktacijos), pagerės sveikatingumas ir kt.
OI KAIU LT bendrovės viename iš trijų ūkių mūkia 650 piendavių. Tiek pat prieauglio. Kasmet parduodama per 200 telyčių.
Vadovas džiaugiasi pakankamai aukštu primilžiu: per metus vidutiniškai iš vienos karvės primelžiama po 13,2 t pieno. Piendavės melžiamos 3 kartus 2 eglutės tipo aikštelėse po 20 karvių (2x20 karvių). Iš šio ūkio primelžiama 24 t/per dieną. Pienas parduodamas Suomijos pieno perdirbimo įmonei „Valio“ (pienas iš kitų 2 ūkių parduodamas kitoms pieno perdirbimo įmonėms). Pieno kaina priklauso nuo riebumo ir kt. rodiklių. Vidutinė kaina, kurią šiuo metu gauna bendrovė, – 0,32 ct/kg.
Pieno centrą ir melžimo aikšteles kol kas šildoma dyzeliniu kuru. Po ūkio renovacijos planuojama šias patalpas šildyti pieno šiluma. Pasak ūkio vadovo, jie ir toliau planuoja vystyti ir plėtoti pieno ūkį, nes mėsinėje gyvulininkystėje piniginė grąža daug ilgesnė.
Bendrovė OI KAIU LT 2017 metais pripažinta inovatyviausia ūkių / bendrovių rinkimuose Estijoje.
Ūkis valdo apie 1800 ha (per 3 ūkius įmonė dirba apie 8 tūkst. ha): 50 proc. nuomoja, 50 proc. nuosava žemė. Apie 600–800 ha užsėja javais, likusi dalis – kukurūzai, ganyklos. Visi reikalingi pašarai gaminami vietoje: ir žolė, ir silosas, ir šienas. Ūkyje dažniausiai dirba 36–38 žmonės.
„Žinoma, galvojame ir apie amonio emisijas, dirvožemio degradacijos procesus, bet ekonominiai rodikliai ne mažiau svarbūs. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ūkininkaujantys turi uždirbti. O jeigu nori dalyvauti pasaulinėje pieno rinkoje ir varžytis su tokiomis šalimis kaip Amerika, Naujoji Zelandija ar kitomis išsivysčiusiomis šalimis, turi dirbti pelningai. Gali taikyti įvairias technologijas, bet jei pelno negausi, rinkoje neišsilaikysi,“ – sako bendrovės vadovas Margusas Muldas.
Projektas „Srutų rūgštinimas Baltijos jūros regione" finansuojamas iš Baltijos jūros regiono programos (Interreg).
