Gruodžio 01 d., trečiadienis | 21

Spanguolių plantacijos – tik ateities svajonėse

„Ūkininko patarėjo“ informacija
2021-10-28

Kultūrinės spanguolės savo gydomosiomis savybėmis niekuo nesiskiria nuo laukinių uogų

Geros vyšnios dydžio kultūrinės spanguolės Lietuvos ūkiuose – vis dar egzotika ir šias uogas auginti pasišovę entuziastai optimizmu netrykšta. Plantacijų įveisimas – brangus, atsiperkamumas – negreitas. Realizacijai koją kiša konkurentės, natūraliai pelkėse sirpstančios uogos.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Verslas sužlugo

Stambiauogių spanguolių plantacijų kūrimas kol kas „neužkabino“ Lietuvos ūkininkų. Tačiau JAV ir Kanadoje šis verslas yra perduodamas iš kartos į kartą. Teigiama, kad gerai įrengtos ir tinkamai prižiūrimos plantacijos augintojus džiugina apie 80 metų, iš hektaro atseikėdamos 14–45 t uogų. Spanguolių uogos vartotojams yra tiekiamos ištisus metus ir šviežios, ir perdirbtos.

Mūsų šalyje šis verslas pajudėjo prieš penkioliką metų. Juo domėjosi ne tik ūkininkai, bet ir kai kurios įmonės, susibūrusios į Lietuvos spanguolių augintojų draugiją. Šiuo metu draugija savo veiklos nebevykdo, o spanguolininkus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Kodėl taip įvyko? Buvę šios draugijos nariai, nenorėję viešinti savo pavardžių (redakcijai jos yra žinomos), teigė, kad spanguolių verslą sužlugdė dvi pagrindinės priežastys. Pirma – finansinė. Ūkininkams trūko valstybės paramos ir savų lėšų, todėl jie atsisakė minčių kurti didelius, verslinius spanguolynus. Antra – daugelio augintojų užsispyrimas, kad jie žino ir supranta, kaip auginti spanguoles, geriau negu mokslininkai. Jie bandė kurti plantacijas pagal savo supratimą, neįsigilindami ir ignoruodami mokslininkų rekomendacijas ir savaip interpretuodami esminius reikalavimus.

„Antroji priežastis galbūt yra netgi svarbesnė už lėšų trūkumą – mūsų tautiečiai įsivaizduoja, kad yra labai gudrūs ir leidžia sau ignoruoti pasaulinę patirtį auginant spanguoles plantacijose. Jie pridaro tokių „racionalizacijų“, kad kartais negalima atsistebėti“, – sakė buvę Lietuvos spanguolių augintojų draugijos nariai.

Susidomėjo uogomis

Nenuostabu, kad mūsų šalyje spanguolynus prižiūri vos keli entuziastai. Vienas pirmųjų Lietuvoje šiomis uogomis susidomėjo jurbarkietis Vaclovas Gailius. Vyras ŪP sakė, kad jis iš tinkamai įrengto ir prižiūrėto spanguolyno uogas skina ne vieną dešimtmetį. „Kultūrinės spanguolės savo gydomosiomis savybėmis niekuo nesiskiria nuo laukinių uogų. Todėl jomis ir susidomėjau. Plačiau su kultūrinėmis spanguolėmis susipažinau parodose, žinių pasisėmiau seminaruose“, – pasakojo garbaus amžiaus vyras, auginęs net šešių veislių spanguoles. Šiuo metu jis prižiūri tik dvi, kurios puikiai dera mūsų krašte.

Spanguolynas kiekvienais metais atseikėja nevienodą derlių. Didžiausias derlius, kurį pavyko pririnkti iš vieno kvadratinio metro – trys trilitriniai stiklainiai.

Pasak V. Gailiaus, kova su piktžolėmis yra vienas sunkiausių spanguolyno priežiūros darbų. Pati įkyriausia piktžolė – varputis. „Kadangi mano spanguolių plotelis nėra didelis, jį yra lengviau apsaugoti nuo piktžolių. Tam, kad jos mažiau plistų, lysvės yra atskirtos specialiais borteliais. Labai svarbu, kad spanguolynas būtų švarus. Džiaugiuosi, kad turiu nuosavą spanguolyną ir galiu valgyti daug vitaminų turinčias uogas, nes sulaukęs vyresnio amžiaus neturiu nei galimybių, nei sveikatos braidžioti po miškus ir po pelkes“, – tvirtino V. Gailius.

Investicijos dar neatsipirko

Spanguoles, kaip perspektyvią ir reikalingą šaką Lietuvos rinkai, prieš šešerius metus atrado Mažeikių rajone gyvenantis Aurimas Urbonas su šeima. Vyras į spanguolyną investavo daugiau nei 18 tūkst. Eur ir dar nė pusės įdėtos pinigų sumos neatgavo.

„Nežinau, kada investicijos atsipirks. Per du metus tik po tūkstantį eurų sugrįžo. Nieko linksmo nėra“, – atviravo spanguolių augintojas. Šie metai gausaus derliaus neatseikėjo, ūkyje buvo priskinta 800 kg uogų. Toks pats kiekis užderėjo ir praėjusiais metais. Ar spanguolės – rentabili kultūra? Nesunku paskaičiuoti. Skynimo, kurį nėra paprasta organizuoti, įkainiai – dideli. Šiais metais skynėjams buvo sumokėta 1,40 Eur/kg, didmeninė uogų pardavimo kaina – 2,20 Eur/kg. Jei spanguoles parduodi turguje ar šiaip žmonėms pats, gauni – 3,5 Eur/kg.
V_uogos

Didžiausia kultūrinių spanguolių paklausa būna prieš Kalėdas ir po Naujųjų metų

Uogų skynimo aparato Aurimas kol kas nežada pirkti, nes jis kainuoja per 10 tūkst. eurų.Paklaustas apie uogų realizaciją spanguolyno šeimininkas atsakė, kad šios uogos, nėra valgomos taip, kaip šilauogės. Todėl būtina sugalvoti, ką su spanguolėmis daryti.

„Yra žmonių, kuriems spanguolės patinka, deda jas į salotas, į pyragus, verda kisielių. Tačiau daugeliui vis dar trūksta žinių, kur panaudoti vertingas uogas“, – dar vieną problemą įžvelgė vyras. Pasak pašnekovo, ruduo – ne kultūrinių spanguolių pardavimo metas. Dabar jas nuperka pavieniai asmenys. Didžiausia spanguolių paklausa būna prieš Kalėdas ir po Naujųjų metų. Ūkio šeimininkai šiam laikotarpiui yra paruošę ir šventinius įpakavimus, nes uogos būna perkamos dovanėlėms. Su perdirbėjais A. Urbonas kol kas kontaktų neužmezgė, tačiau neatmeta galimybės, jog tai pavyks padaryti ateityje.

Problemų netrūksta

A. Urbono spanguolynas užima 18 arų, jame auga trijų veislių spanguolės. Ūkyje yra įrengta laistymo sistema, nenaudojami pesticidai ir herbicidai, todėl uogų kokybė – labai gera. Spanguolyno šeimininkas sakė, kad pastaraisiais metais jį neramina piktžolės, įsisukusios plantacijose. „Tai – dirviniai asiūkliai, panašūs į eglutes. Iš pradžių atrodė, kad šios piktžolės bus įveikiamos, tačiau kuo toliau, tuo su jomis kovoti tapo sudėtingiau. Bandėme jas ravėti, tačiau iškilnojome spanguolyną. Dar su trimeriu mėginau viršūnes nupjauti“, – problemą įvardijo ūkininkas. Jis sakė, kad išplitusios piktžolės komplikuoja uogų rinkimą, spanguolių net tenka po žolėmis ieškoti.

Su ta pačia problema susidūrė ir kitas spanguolyno savininkas iš Marijampolės rajono. Vyras, nenorėjęs viešinti savo pavardės (ji redakcijai yra žinoma), sakė, kad šiais metais jis taiso padarytas klaidas.

„Piktžolės – opi problema, kol kas neturime jokių priemonių, kaip su jomis susidoroti. Žemė spanguolyne – rūgšti, todėl joje puikiai auga dirviniai asiūkliai, dar vadinami ožkabarzdžiais. Auginame uogas ir eksperimentuojame. Mes turime žinoti, ką ir kaip daryti. Čia – pagrindas“, – sakė vyras, šeštus metus prižiūrintis beveik 16 arų spanguolyną.

Daug metų Plungės rajone ekologinį 1,3 ha spanguolyną prižiūrėjo ir verslą plėtojo darbštus žemaitis Zigmontas Buivydas. Šiais metais jis uogynų plotą sumažino, deklaravo tik 0,40 ha. Ateityje Z. Buivydas spanguolių neplanuoja auginti, kadangi jas sunku realizuoti.

Komentaras

Klaidas tenka taisyti

Prof. habil. dr. Remigijus Daubaras, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) botanikos sodo mokslo darbuotojas

Šiuo metu yra išvesta apie 200 stambiauogių spanguolių veislių, kurios skiriasi savo derėjimo laiku, uogų dydžiu, forma bei spalva. Mūsų šalies sąlygomis labiausiai tinka auginti vidutinio ankstyvumo veisles, kurios sunoksta rugsėjo pradžioje ir yra nuimamos iki šalnų. Jei sunokusios, arba nesunokusios uogos peršąla, jos tampa minkštos ir nebetinka transportavimui.

Pramoninėse plantacijose neįmanoma išvengti daugiamečių piktžolių ir medžių sėjinukų. Tai – pagrindinė problema. Mažus plotelius rekomenduojama ravėti. Dideli plotai yra prižiūrimi cheminėmis priemonėmis. Iki šiol JAV, Kanados plantacijose tepimo (ne purškimo) būdu yra naudojami sisteminiai herbicidai.

Kovojant su piktžolėmis labai svarbu jas sunaikinti ne tik plantacijos plotuose, bet ir panaudoti visas agrotechnikos priemones, kad jos neplistų – nušienauti pylimų šlaitus, pakeles, neleidžiant šalia uogyno žolėms subrandinti ir išbarstyti sėklų.

Prieš įveisiant spanguolyną rekomenduojama gerai paruošti ir išvalyti dirvą, nes padarytas klaidas vėliau būna sunku ištaisyti. Jei plantacijos yra šlapio tipo, galima pabandyti jas trumpam užlieti vandeniu tuomet, kai augalai žydi. Tačiau ši priemonė – brangi, todėl ūkininkai jos beveik nenaudoja.

ŪP korespondentė Jolita Žurauskienė, Aurimo Urbono nuotraukosukininko patarejas

Dėl Jums reikalingos informacijos ir paslaugų kreipkitės į LŽŪKT rajonų biurų konsultantus.