• Temos
• Augalininkystė

Sodininkai nuostolius skaičiuos pavasarį

„Ūkininko patarėjo“ informacija

2021-02-01

Keletą metų žemdirbių keiksnotos besniegės ir nešaltos žiemos šiemet grįžo su trenksmu ir pirmiausia privertė sunerimti sodininkus, nes vaismedžiai yra jautriausi staigiems oro temperatūrų pokyčiams šaltuoju metų laiku ir gali būti, kad dalis jų jau nukentėjo.

Tik tai, kas pasiekiama

Sodininkai dar nespėjo įsitikinti, ar per 3–4 paras trukusį staigų speigą nenušalo vaismedžių pumpurai, nes ištyrinėti sodus sutrukdė speigą pakeitęs gausus snygis, per tris dienas paralyžiavęs judėjimą visoje Lietuvoje.

Tai, kas lengviau pasiekiama, sodininkų kol kas neišgąsdino, nors nerimą kelia. Kuktiškių kaime (Radviliškio r.) šeimos ūkį valdantis Alvydas Sruogis, nukasęs keliuką, specialiai apsilankė savo nedideliame, kelis hektarus užimančiame sode ir, nupjovęs obels šakelę, ištyrinėjęs užmegztus žiedinius pumpurus, liko patenkintas – jo auginamoms atšiauresniam klimatui pritaikytoms obelims kelių dienų speigas, matyt, nespėjo pakenkti.

Nuo šalčio, anot ūkininko, labiau kenčia, pavyzdžiui, trešnės, bet šios kultūros atsisakė, nes įsitikino, kad auginti Lietuvoje trešnių neapsimoka ne tik dėl menko atsparumo šalčiui, bet ir dėl to, kad vasarą, kai uogos pradeda nokti, jas reikia apginti nuo varnėnų ir strazdų, todėl be gausybės tinklų neišsiversi, o tai – didžiuliai pinigai.

Stambiausi sodininkystės ūkiai tyrinėti šalčių poveikio obelims irgi nesuskubo dėl per storos sniego dangos ir šį darbą palieka pavasariui. „Viskas bus aišku pumpurams pradėjus sprogti, o dabar reikėtų patyrinėti, ar mediena nepajuodavusi nuo šalčio“, – aiškino Pasvalio r. UAB „Naradava“ sodo brigadininkas Saulius Palijanskas.

Pavojingiausias – staigus atšalimas

Jis pasakojo, kad vaismedžiams pavojingiausias staigus atšalimas, koks buvo ir sausio antrojoje pusėje. Kai šąla laipsniškai, ne iš karto, vaismedžiai adaptuojasi. Blogiausia, kai staiga atšąla ir staiga atšyla. Tokie svyravimai patys pavojingiausi. Apie 320 ha užimančio sodo brigadininko teigimu, obelų veislės temperatūros svyravimus ir šalčius ištveria skirtingai. Vienos gali būti atsparios, o kitoms ir trumpalaikis šaltis mirtinai pavojingas.

Kol kas nieko konkretaus negalėjo pasakyti ir Alytaus r. UAB „Luksnėnų sodai“ direktorius Vaidas Stanaitis. Jis pastebėjo, kad derlingoms obuolių veislėms blogai, kai oro temperatūra yra žemesnė nei 15 laipsnių šalčio, geriau, kai šalčiai neužsibūna ir aplanko prieš tai pasnigus. Būtent taip, anot jo, buvo prieš savaitę, todėl didelio nerimo nejaučia. Tiesa, koks didelio atšalimo poveikis, kol kas nėra aišku. Anot sodininko, dabar sniegas obelims nėra blogai, nes medžiai gauna drėgmės, todėl jiems neturėtų labai pakenkti ir pasikartoję šalčiai.

Sinoptikai prognozuoja, kad likusią žiemą spaus lengvas, 7–8 laipsnių neviršijantis šaltukas, bus sniego, todėl klimato permainos obelų neturėtų varginti ir, sodininkų džiaugsmui, padės pailsėti nuo kenkėjų, kurių nesunaikino bent penkios pastarosios šiltos žiemos. Sužlugdyti viltis sulaukti gero derliaus šiemet galėtų tik pavasarinės šalnos, kurios kaip užsakytos užklumpa žydėjimo pradžioje.

Laukia, kas bus

„Luksnėnų sodai“ obuolius augina 180 ha plote, iš kurio 65 ha – ekologiškas sodas, o likusiame auginama daugiausia nacionalinės kokybės produkcija. Čia irgi ribojamas trąšų, cheminių medžiagų kiekis. „Turime ir 0,5 ha kriaušių sau pavalgyti. Jų nedaug, jos pramečiuoja, todėl į prekybos tinklus nesikreipiame“, – pasakojo sodininkystės bendrovės direktorius. Jis džiaugėsi, kad 2020-ieji sodininkams buvo derlingi, todėl ir jo bendrovei pavyko „susidraugauti“ su jau antru stambiu prekybos tinklu – bus lengviau realizuoti gausesnį derlių.

Prieš porą metų, užsibuvus šiltesnėms žiemoms, alytiškiai pasisodino šiek tiek obelaičių, atsivežtų iš Olandijos, dabar laukia, stebi, kaip prigis ir ištvers šalčius, nes veislės pritaikytos švelnesniam klimatui.

Pasak V. Stanaičio, yra vilčių, kad atlaikys ir augins gerą derlių, nes prieš perkant medelius buvo tartasi su mokslininkais, tačiau nerimo yra, nes kartą buvo „nubausti“, kai įsigijo labai derlingos veislės obelaičių iš Lenkijos. Šie vaismedžiai užaugina gausų derlių už kelių šimtų kilometrų, o prie panašaus lietuviško klimato nepritapo.

Nyksta ištvermingiausios veislės

„Luksnėnų sodų“ vadovas sakė, jog dabar Lietuvos sodininkai nori daugiau auginti žieminių veislių, nes rudens pradžioje prekyba dar neintensyvi – žmonės sodybose, kolektyviniuose soduose užsiaugina savų obuolių, todėl sodininkystės ūkiai augina daugiausia žiemines veisles, jos ilgiau išsilaiko. „Mes auginame daugiau kaip 30 veislių obuolių, o iš jų – apie 10 pagrindinių. Mėgstamesnės „Ligol“, „Loncer“, „Auksis“, – vardija jis. – Daug veislių esame išbandę, pavyzdžiui, vartotojų labai mėgstami „Šampion“ veislės uobuoliai yra labai skanūs, tai derlinga veislė, bet sunkiai ištveria ir 10 laipsnių šaltį.“

Bendrovė šiek tiek augina ir lietuviams nuo seno įprastų antaninių, alyvinių obuolių, bet šios obelys sensta, nyksta ir turimos daugiausia tik veislei palaikyti. Jų derlių sunku realizuoti vien dėl to, kad, pavyzdžiui, itin vertingų antaninių obuolių prekybininkai vengia dėl prastos prekinės išvaizdos, o alyviniai nuskinti laikosi tik kelias dienas, skirti skubiam vartojimui. Iš bendrovėje auginamų vasarinių veislių pagrindinės ir perkamiausios yra „Auksis“ ir „Noris“, o prieš didžiąsias šventes populiariausi yra „Bogatyr“ veislės obuoliai. Jie savo savybėmis yra panašūs į antaninius, bet yra saldesni, tinka obuolių sūriui gaminti, prie paukštienos.

ŪP korespondentas Kazimieras Šliužas, redakcijos nuotrauka