Gegužės 22 d., trečiadienis | 24

Šiandien – atlieka, rytoj – žaliava maisto papildams?

2024-05-13

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Vyšnios žinomos kaip kaulavaisiai, turintys daug žmogaus sveikatai palankių savybių. Bet mažai kalbama apie vyšnių lapų panaudojimo galimybes – apie tai plačiau papasakojo LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Juozas Lanauskas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Plačiau papasakokite apie savo tyrimo objektą – kodėl kaip fenolinių junginių šaltinis buvo pasirinkti vyšnios lapai?

Iš pirmo žvilgsnio minėtiems tikslams panaudoti lapus atrodo keista, tačiau juose kai kurių naudingų medžiagų yra gerokai daugiau nei pagrindiniame produkte, dėl kurio augalas ir auginamas – vaisiuose. Vyšnių lapai yra nepakankamai išnaudotas biologiškai aktyvių junginių šaltinis. Jie galėtų būti sveiko maisto arba jo papildų, kosmetikos gaminių ir farmacijos produktų sudedamosiomis dalimis.

Šiuo metu aktyviai ieškoma natūralių maisto priedų, nes nustatomas sintetinių junginių keliamas pavojus, o kai kuriuos iš jų jau draudžiama naudoti. Todėl didėja susidomėjimas natūraliais biologiškai aktyvių medžiagų šaltiniais, kuriami produktai su jų priedais. Įvairių veislių vyšnių fitokomponentų sudėties nustatymas yra labai svarbus žingsnis įvertinant jų kaip žaliavos kokybę.

Tyrėte keleto veislių vyšnių, sukurtų Lietuvoje ir kitose šalyse, lapus. Kodėl reikėjo tirti net 9 veislių vyšnių lapus? Kokią įtaką bioaktyvių junginių sudėčiai turi veislė ir kilmės šalis? Ar išryškėjo tendencija, kurių veislių vyšnių lapai yra tinkamiausi?

Skirtingų veislių augalai turi savitą genetinę sandarą. Tai lemia ne tik plika akimi pastebimus morfologinių požymių nevienodumus, bet ir biocheminių junginių kokybinę bei kiekybinę sudėtį augale. Tiriant daugiau veislių susidaromas išsamesnis vaizdas apie nustatomų medžiagų sudėtį ir jų kiekių pokyčių ribas. Teoriškai veislės kilmės šalis neturi didelės reikšmės augalo bioaktyvių junginių sudėčiai, tačiau, įvairiuose kraštuose veislės kuriamos kryptingai, stengiantis įtvirtinti vienokius ar kitokius svarbius bruožus. To dažniausiai siekiama naudojant genetiškai skirtingą selekcinę medžiagą. Kartu su norimomis ūkinėmis bei biologinėmis savybėmis sumodeliuojamos ir tam tikros augalo biocheminės charakteristikos. Tyrimo metu nustatėme, kad vyšnių lapų fitocheminiai profiliai labai skiriasi priklausomai nuo veislės.

Nustatyta, kad vyšnių lapai gali būti laikomi perspektyviu fenolinių junginių šaltiniu. Įvertinus fenolinių junginių kokybinę ir kiekybinė sudėtį įvairių veislių vyšnių lapų mėginiuose, buvo nustatyti analitiniai žymekliai (chlorogeno rūgštis ir kvercitrinas), kurie yra perspektyvūs šios žaliavos ir iš jos pagamintų produktų sudėties vertinimu. Veislės ‘Kelleris’, ‘Note’ ir ‘Tikhonovskaya’ išsiskiria tam tikra fitochemine sudėtimi ir gali būti tiksliniai genotipai, skirti išsamiems fitocheminių junginių tyrimams, tikslinių junginių frakcionavimui arba jų panaudojimui inovatyvių maisto produktų, pašarų ir kosmetikos gamyboje.

Tyrimo metu buvo nustatytos vyšnios veislės, kurių lapų mėginiuose sukauptas didžiausias fenolinių junginių – natūralių antioksidantų – kiekis ir kurių ekstraktai pasižymi stipriausiu antiradikaliniu ir redukciniu aktyvumu in vitro. Vyšnių lapai yra nebrangūs, prieinami ir potencialiai vertingi tolesniems in vitro ir in vivo tyrimams, numatant vyšnių lapų ekstraktų mėginių antioksidacinį poveikį in vivo, atskirų fenolinių junginių (ypač chlorogeno rūgšties ir kvercitrino) išskyrimą) tinkamumą įvairių maisto papildų ar funkcinio maisto, papildyto vyšnių lapais arba jų ekstraktais, kūrimui ir gamybai.

Kokiuose ūkio sektoriuose galėtų būti panaudoti iš vyšnių lapų išskirti bioaktyvūs junginiai?

Tyrimo duomenys gali būti panaudoti auginant perspektyviausias veisles ir kuriant bei gaminant inovatyvius produktus, prognozuojant galimą biologinį jų poveikį ir su sveikata susijusias funkcijas. Ši informacija vertinga ne tik standartizuojant augalinę žaliavą, bet ir siekiant įvertinti galutinio produkto kokybę bei stabilumą. Nepaisant to, išsamių vyšnių lapų fitocheminės sudėties tyrimų dar trūksta.

Kokie dar augalai ar jų dalys yra perspektyvūs fenolinių junginių šaltiniai ir jų tyrimai yra jūsų artimiausiuose planuose?

Daug fenolinių junginių, pasižyminčiu dideliu antioksidaciniu aktyvumu, sukaupia raudonėliai, čiobreliai, rozmarinai, melisos, mairūnai, šalavijai ir peletrūnai. Kitiems augalams sunku su jais konkuruoti. Tyrimų metu naudojame tradiciškai auginamus augalus, kurių šalutiniai produktai, pavyzdžiui, lapai, gali būti panaudoti minėtiems junginiams išgauti. Tokiu atveju augalų specialiai šiam tikslui nereikėtų auginti.

Per ankstesnius tyrimus buvo nustatyta šaltalankių lapų biocheminė sudėtis ir įvertintas kai kurių junginių antioksidacinis poveikis. Ateityje šiais aspektais vertintini ir tokie sodo augalai kaip slyvos arba vyšnioms artimos trešnės. Šaltalankių derlius nuimamas karpant šakas, vyšnių, trešnių, ankstyvųjų veislių slyvų vaismedžiai genimi po derliaus nuėmimo. Tuomet su šakomis pašalinami ir lapai. Jie ir galėtų būti sėkmingai panaudojami kaip vertinga biologiškai aktyvių medžiagų žaliava.

Detalus straipsnis: Zymonė K., Liaudanskas M., Lanauskas J., Nagelytė M., Janulis V. 2024. Variability in the qualitative and quantitative composition of phenolic compounds and the in vitro antioxidant activity of sour cherry (Prunus cerasus L.) leaves. Antioxidants, 13 (5): 553. IF – 7,0

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės informacija