Žvelgdami į šalies laukus, aiškiai matome, kad arimo kokybė kasmet gerėja. Tuo pačiu gerėja ir bendroji žemdirbystės kultūra, gaunami didesni derliai. Po Nepriklausomybės atkūrimo arimo kokybės gerėjimui šalyje įtakos turėjo keli veiksniai. Visų pirma – naujos kartos modernių plūgų, ypač apverčiamųjų, įsigijimas ir naudojimas, antra – mokėjimas juos tinkamai sureguliuoti ir paruošti darbui.
Didelis dėmesys arimui skiriamas ir kasmet organizuojant rajonų bei Lietuvos artojų varžybas, Rudeninio arimo konkursą.
Patirtis rodo, kad laukų arimas yra viena iš svarbiausių žemdirbystės kultūros lygio kėlimo priemonių. Deja, dar yra laukų, kuriuose arimas arimui nelygu, o didesnį derlių galima gauti tik juos auginant dirvose, kurios buvo gerai suartos.
Reikia priminti, kad prastai suartą dirvą paruošti sėjai visada kainuoja brangiau, reikia daugiau laiko. Be to, blogėja dirvožemio fizinės savybės, gausėja piktžolių, mažėja auginamų augalų derlius, prastėja jo kokybė. O kur dar laukų estetinis vaizdas! Drėgnais metais pagausėja piktžolių, ypač daugiamečių. Iš dalies tai lemia prastas rudeninis arimas. Blogai apverčiamos daugiametės piktžolės kitais metais vėl žaliuoja. Jų nesunaikina net rekomenduojamos herbicidų normos.
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) kartu su rajonų savivaldybėmis, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos bendrovių asociacija ir kitais partneriais šiemet vėl rengia rudeninio arimo konkursą. Iš anksčiau minėtų partnerių jau dabar sudaromos rudeninio arimo vertinimo komisijos. Tai padaryti rajonuose reikia iki spalio 4 dienos.
Konkurso tikslas – gerinti šalies ūkininkų, bendrovių ir valstybinių ūkių arimo kokybę, kuo plačiau skleisti pažangų artojų patyrimą, kasmet išaiškinant geriausius rajonų ir šalies artojus, materialiai ir moraliai juos paskatinant už profesionaliai atliktą darbą. O rezultatas – išrinkti geriausi, labai gražiai ariantys savo laukus artojai, rodantys gerą pavyzdį savo kaimynams, kurie taip pat nenori atsilikti.
Pirmiausia konkursas vyksta rajonuose
Rudeninio arimo konkursas organizuojamas visuose šalies rajonuose. Pageidaujantys jame dalyvauti artojai turi iki spalio 14 d. apie tai pranešti LŽŪKT rajono biurui (biurų kontaktai yra www.lzukt.lt). Rajone arimo kokybę vertins komisija, kuri nugalėtoju paskelbs artoją, surinkusį daugiausia balų. Dviem ar daugiau artojų surinkus vienodą balų skaičių, nugalėtoju pripažįstamas suaręs didesnį žemės plotą.
Puikus pavyzdys, kai rajono vertinimo komisijai geriausius artojus nurodo kiekvienos seniūnijos seniūnas, kuris su žemės ūkio specialistu apvažiuoja laukus ir išrenka geriausią seniūnijos artoją.
Pernai daugelyje rajonų ir savivaldybių šiam konkursui buvo skirtas pakankamai didelis dėmesys. Štai Šiaulių savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Emilija Rimeikienė pavedė visoms seniūnijoms išaiškinti geriausiai suarusius savo laukus artojus ir pristatyti jų sąrašą savivaldybės komisijai. Jos vadovaujama komisija įvertino 11 artojų suartus laukus ir pirmąją vietą skyrė ūkininko Ginto Kriaučiūno artojui Gintarui Tomkevičiui. Tai gražus LŽŪKT Šiaulių r. biuro vadovės Ramutės Stagniūnienės bendradarbiavimo su savivaldybės partneriais pavyzdys. Tokių šalies rajonuose kasmet daugėja.
Renkami geriausi iš geriausių
Visus duomenis apie rajone nugalėjusį artoją(jo vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, telefonas, plūgo korpusų skaičius ir gamyklinė markė, traktoriaus gamyklinė markė, artojo suarto lauko įvertinimo balų skaičius pagal atskirus vertinimo elementus, suarto ne mažesnio kaip 5 ha lauko plotas, konkretaus lauko buvimo vietos adresas) rajono komisija perduoda respublikinei rudeninio arimo vertinimo komisijai. Šiemet tai reikia padaryti iki spalio 31 d. el. paštu [email protected].
Respublikinė komisija, iš LŽŪKT gavusi informaciją apie konkurso nugalėtojus rajonuose, vyks vertinti geriausių rajono artojų darbą. Kiekvieno artojo arimo kokybė vertinama pagal „Arimo varžybų taisykles“. Respublikinio rudeninio arimo konkurso nugalėtoju skelbiamas artojas, surinkęs daugiausia balų. Dviem ar daugiau artojų surinkus vienodą balų skaičių, nugalėtoju pripažįstamas suaręs didesnį žemės plotą.
Ir rajonų, ir šalies Rudeninio arimo konkurso nugalėtojai apdovanojami padėkos raštais, asmeninėmis dovanomis ar specialiais prizais. LŽŪKT geriausiai šalyje suarusiam savo laukus artojui įsteigė prof. Petro Vasinausko prizą.
Apie konkursą ir jo nugalėtojus kasmet rašo visų žemdirbių laikraštis – „Ūkininko patarėjas“.
Kaip išvengti arimo klaidų
Ariant dažnai iškyla įvairių nesklandumų, todėl reikia žinoti priežastis ir jų šalinimo būdus.
Nepakankamas riekės apvertimas:
Prastas augalinių liekanų užarimas:
Arimo gylis mažesnis už norimą:
Plūgo pirmojo korpuso arimo gylis mažesnis negu paskutiniojo:
Plūgo pirmojo korpuso arimo gylis didesnis negu paskutiniojo:
Dažnas priešplūgių (kamparaižių) kimšimasis augalų liekanomis:
Išsiskiria atskiri plūgo važiavimai (pirmojo korpuso ariama riekė per plati ir žema):
Išsiskiria atskiri plūgo važiavimai (nors plūgas yra traktoriaus centre): priekinis korpusas aria per giliai arba per sekliai, palyginti su paskutiniojo plūgo korpuso gyliu.
Ariant vis prabuksuoja traktoriaus galiniai ratai:
Ariant plūgas spaudžiamas prie arba nuo vagos sienelės:
Sekite konkurso eigą, dalyvaukite jame ir jūs busite įvykių liudininkais. Kaip tinkamai sureguliuoti plūgus, kad būtų išvengta klaidų, galima pažiūrėti portale www.agroakademija.lt.